Dainuvos slėnio tvarkymo gairės aiškėja
Ne vieną mėnesį vykusios Kūrybinės dirbtuvės „Dainuvos slėnio pritaikymas visuomenės poreikiams“ artėja į pabaigą. Spalio 20 d. Anykščių viešojoje bibliotekoje trys architektų komandos: „Archartelė ir partneriai“, „MetrO architektūra“ ir V. Klimavičiaus įmonė, pristatė kūrybinių dirbtuvių rezultatus – idėjinius Dainuvos slėnio Anykščiuose sutvarkymo pasiūlymus.
„Archartelės ir partnerių“ pagrindinė darbo „Miško dainų slėnis“ koncepcija – tai su gamta susiliejantis, į tris dalis pagal funkciją sudalintas banguojantis vieno aukšto tūris, talpinantis lauko sceną, koncertų, kino, teatro sales bei papildomas funkcijas Tokios kaip infocentras, kavinė, suvenyrų parduotuvė.
„MetrO“ kompanijos darbas „Garsų slėnis“ išsiskyrė sprendimu kompleksą skaidyti į kelis nedidelius tūrius abiejose Šventosios upės pusėse, sujungiant juos pėsčiųjų tiltu. Kairiajame krante, dabartinėje Dainuvos slėnio daubos vietoje, projektuojama dengta lauko estrada. Dešiniajame krante planuojamas garso muziejus bei įrašų studijos.
V. Klimavičiaus įmonė pristatė projektą „Srovė“, kurios pagrindinis aspektas – vientisas pastato tūris, talpinantis masinių renginių sales, įrašų studiją, kavinę. Taip pat siūlomas laisvalaikio leidimui skirtas pastato stogas, nesunkiai pasiekiamas nuo šlaito viršaus.
Renginyje dalyvavo Anykščių miesto meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevičius, mero patarėjas Kęstutis Indriūnas. Po darbų pristatymo įvyko laisvo pobūdžio diskusija su miesto valdžia, kūrėjais, gyventojais. Architektų darbus komentavo nepriklausomi ekspertai: kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson bei architektą urbanistą Edgarą Neniškį atstovavęs urbanistas ArūnasKazickas.
Ekspertų įžvalgos:
Kraštovaizdžio architektės R. Sanderson teigimu, architektų projektuose stinga detalesnio gamtinės aplinkos reglamentų analizavimo: domėjimosi, kas yra vertinga, kas yra saugotina, kas keistina. Taip pat pastebimas abejingumas gamtiniam kontekstui: biologinei įvairovei, kraštovaizdžio charakteriui. Jos manymu, šios vietovės vystymas gali pasitarnauti startu Lietuvoje diegiant svečių šalių gerąsias patirtis saugant biologinę įvairovę: „Prieš projektuojant, būtina parengti Anykščių kraštovaizdžio, gamtinio karkaso charakterį identifikuojančias ir jį išlaikyti padėsiančias gaires,“ – mano R. Sanderson.
Anot E. Neniškio, smagu, kad komandos stengėsi spręsti esamą problematiką atsižvelgiant į vietos charakterį, urbanistinę miesto struktūrą ir uždavinį matyti miesto kontekste, skirstant transporto, pėsčiųjų srautus. Tačiau kai kurių darbų pateikime matyti teritorijos tyrimo spragos, analizių neatlikimas. Pagirtinos yra idėjos, kuriose dominuoja tūrių skaidymas pagal funkcijų įvairovę, suteikiant galimybę kompleksą vystyti etapais, veikti daugiafunkciškai.
Pasak Arūno Kazicko, svarbus yra transporto ir pėsčiųjų judėjimo aspektas. Sprendžiant transporto ir pėsčiųjų ryšius, žiedinimas visada yra tinkamesnis sprendimas nei takų formavimas akligatvio principu, kadangi judėjimas žiedine struktūra yra nenutrūkstamas ir šiuo atveju vertinamas teigiamai.
Anykščių miesto mero teigimu, visi trys pasiūlyti darbai yra originalūs ir patrauklūs, turintys teigiamų savybių, kurias apjungus galima būtų tikėtis itin potencialaus projekto.
Iki spalio 31 dienos Anykščių miesto gyventojai gali balsuodami išrinkti projektą, kuris labiausiai atitinka miesto galimybes, gyventojų lūkesčius bei poreikius. Balsavimo brošiūrų ieškokite Anykščių viešosios bibliotekos II aukšte arba rašykite adresu akvabiuras@gmail.com
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija.
Partneriai ir rėmėjai: Anykščių rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
