Pritzkerio premija – inovatyvumui ir žmogiškumui

Jau šeštasis japonų architektas pelnė garbingiausią architektūros pasaulio apdovanojimą – Pritzkerio premiją. Šį kartą ja pagerbtas 71 metų amžiaus architektas iš Tokijo – Toyo Ito (nuotrauka: Toyo Ito, Pritzker Architecture Prize laureatas, 2013; Yoshiaki Tsutsui nuotr.).

Premijos (100 000 JAV dolerių ir bronzinį medaliono) Įteikimo ceremonijos iškilmės pirmą kartą apdovanojimo istorijoje vyks Bostone, ir labai simboliškoje vietoje – Johno F. Kennedy bibliotekoje ir muziejuje, kurio autorius – 1983 m. Pritzkerio premijos laureatas Ieoh Ming Pei; be to, John F. Kennedy gimimo dieną – gegužės 29 d.

Tower of Winds, 1986, Yokohama-shi, Kanagawa, Japonija
Tomio Ohashi nuotr.

Vertinimo komisijos pirmininkas lordas Palumbo (beje, tarp komisijos narių buvo ir vienas laureatų – australas Glennas Murcuttas), pristatydamas šių metų Pritzkerio premijos laureatą pabrėžė, kad Toyo Ito nusipelnė šio apdovanojimo, mat jau 40 metų puošia aplinką savo inovatyviais, kruopščiai įgyvendintais darbais. Jo karjeroje būta ir bibliotekų, ir privačių namų, ir parkų, ir teatrų, ir parduotuvių ir kt., ir kiekvienąkart jis siekia savo darbais išplėsti architektūros galimybes, prisidėti prie architektūros meno puoselėjimo.

TOD’S Omotesando pastatas, 2002—2004, Shibuya-ku, Tokijas, Japonija
Nacasa & Partners Inc. nuotr.

Jei inovacija – raktas į japonų architekto kūrybą, tai jos šaknys glūdi gebėjime įsiklausyti į aplinką. „Kiekvieną kartą skirtingos aplinkybės diktuoja skirtingus sprendimus, pradedant medžiagomis, baigiant technologijomis“, – teigia vertinimo komisija, prisimindama TOD‘s pastatą, kurio ekspresyvios sienos kartu yra ir laikančios sienos, ar dar 1985 m. pastatytą Tower of Winds (Vėjų bokštą) Yokohamoje.

Pagrindinis Pasaulio olimpinių žaidynių stadionas, 2006—2009, Kaohsiung, Taiwan R.O.C.
Fu Tsu Construction Co., Ltd. nuotr.

Pasak paties T. Ito, visą kūrybos kelią jį lydėjo nenumaldomas troškimas išlaisvinti žmogų iš pastato primetamų suvaržymų, leisti jam laisvai judėti. Tad neišvengiamai architekto dėmesys krypo į santykius: santykį tarp vidaus ir išorės, tarp pastato ir aplinkos… o kiekvienas jo sukurtas objektas buvo žingsnis link tobulo statinio, kurį suprojektuoti jis dar tikisi ateityje.

Daugiau skaitykite čia.