2015 metais Mies van der Rohe prizą laimėjo šviesos architektūra

Dėl 2015 metų prestižinio Europos Sąjungos architektūros Mies van der Rohe prizo varžėsi 420 darbų autoriai. Jį laimėjo barseloniečiai Fabrizio Barozzi ir Alberto Veiga (architektų biuras Barozzi/ Veiga, talkino vietinis architektų biuras Studio A4), Ščecine (Lenkija) sukūrę Filharmonijos pastatą. Balto stiklo aštriadantis švytintis ledkalnis stojo greta senamiesčio, vietoj buvusių Koncertų rūmų, sugriautų dar per Antrąjį Pasaulinį karą.

Architektams ne tik reikėjo sukurti pastatą, kuriame tilptų didžioji (1000 vietų) simfoninės muzikos salė bei mažesnę (200 vietų) kameriniams pasirodymams, erdvų vestibiulį, bet ir daugiafunkcę konferencijų- parodų patalpą viršutiniuose aukštuose. Pagrindinė intriga – sukurti naują istorinio miesto simbolį. Architektai savo darbu nusprendė užmegzti dialogą su netoliese stūksančia pilimi – naujoji Ščecino filharmonija siluetu primena pilį.

Ir tai – ne vienintelė naujojo filharmonijos pastato vertybė. Jame įdiegtos ir energijos suvartojimą reguliuojančios pasyvios sistemos. Vienas tokių elementų – dvigubas fasadas, užtikrinantis ir gerą garso izoliaciją, ir natūralią vėdinimo sistemą, apsaugančią vidų nuo perkaitimo. Apšvietimui naudojami šviesos diodai (LED).

Daugiau apie laimėtojų darbą rasite čia.

Šiais metais finale varžėsi labai stiprūs varžovai. Tarp 5 finalininkų buvo net dviejų muziejų (Danų jūrų muziejus Helsingiore (arch. biuras BIG – Bjarke Ingels Group) ir Ravensburgo meno muziejus Vokietijoje (arch. biuras Lederer Ragnarsdóttir Oei). Ypač įspūdingas Danų jūrų muziejus, įkurdintas buvusiame sausajame doke Šekspyro pilies pašonėje. Likę du penketuko atstovai: architektų biuras O’Donnell + Tuomey, suprojektavęs Londono ekonomikos mokyklos Saw Swee Hock studentų bendrabutį, ir architektų biuras Archea Associati, sukūręs Antinori vyno daryklą netoli Florencijos.

Gal kada nors ir Lietuva bus paminėta apdovanojant lietuvių architektą šiuo garbingu apdovanojimu. Tarkim, kai bus realizuotas visuomeninis objektas, kurio kvadratinio metro kaina viršys 2300 eurų… O gal ir „ekonomiška“ architektūra gali pelnyti Europos pripažinimą?