Architektūros muziejus Lietuvoje: kam jis reikalingas?

Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Buvęs „Hermio“ bankas. Jogailos g., Vilnius. 1992-1995.

Ar reikalingas architektūros muziejus šiais laikais? Vieta, kur sugula kažkada braižyti, kopijuoti, detalizuoti projektai, jų idėjos, jų realizacijos, įamžintos nuotraukose. Ar pastatai – gyvi mūsų laikų liudytojai? Ar turi jie ką liudyti? Ar gali, ar pajėgūs? Ypač, kai keičiasi jų šeimininkai, keičiantys jų paskirtį. Jie lipdomi ir perlipdomi it skulptoriaus naujojo mūsų laikų mesijo – UŽSAKOVO.
Jam gal net nerūpi, kad buvęs „Hermio“ bankas pelnė jo autoriams Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų vardą; jam neskauda, kad buvęs Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas Giraitės gatvėje – savitas, architektūriniu požiūriu vertas dėmesio objektas. Jam reikia tik teritorijos, jis trokšta PLOTO.
Tokios situacijos akivaizdoje supranti, kad tie praeities trupiniai – eskizai, brėžiniai, nuotraukos – netrukus liks bene vieninteliai anų dienų liudininkai.
Tačiau teisus ir tas, kuriam neįdomu raustis po šūsnis „senienų“, kuriam norisi gyvo žodžio, gilios minties. Jis visiškai teisus – architektūros muziejai Vakarų Europoje, pasaulyje seniai nustojo būti „mumijų“ saugyklomis. Įdėmaus žvilgsnio, plataus interesų lauko prikeltos, šios vietos tampa gyvomis, patraukliomis vietomis, į kurias plūsta visi: nuo seno iki vaiko, nuo profesionalo iki bandančio susigaudyti, kas per daiktas yra architektūra, ką ji lemia mūsų gyvenime, kaip ji reiškiasi mūsų kasdienybėje?

Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas. Giraitės g., Vilnius. 1980- 1984 m. Spalvota eksterjero (šiaurės ir rytų fasadai) nuotr.

Virtualus Lietuvos architektūros muziejus (archmuziejus.lt) negali atstoti tokį fizinį traukos centrą, tačiau jis siekia tapti analogiška vieta virtualioje erdvėje. Jau penkti metai cia kaupiami ne tik suskaitmeninti garsių ir mažiau žinomų architektų darbų atvaizdai, bet ir filmuoti pašnekesiai su jais (tokių atvirų, skaudžių, linksmų ir gerklę gniaužiančių pokalbių dabar retai sutinki), čia galima perklausyti garso įrašą, o nuo šių metų – ir paskaityti kritinį straipsnį apie istorinius ar dabarties architektūrai opius dalykus.
Paruošta šešių straipsnių serija, kurių autoriai: architektai, architektūros istorikai ir teoretikai, sociologai. Jau dabar galite susipažinti su Perestroikos laikų individualių namų statyba, jų radimosi aplinkybėmis ir architektūra (A. Galaunytės straipsnis „Perversmo architektūra: postmodernistiniai individualūs gyvenamieji namai Lietuvoje“).
Be galo įdomus ir atviras architekto, prof. Vytauto Dičiaus, nominuoto 2016 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijai, straipsnis „1957–1970 metų Kauno architektūra: V. Dičiaus refleksijos“. SVARBU: tekstus galima skaityti ir anglų kalba, tad tinklapyje laukiami lankytojai iš viso pasaulio.

Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas. Giraitės g., Vilnius, 1980- 1984 m. Spalvota eksterjero (link praėjimo) nuotr.

12; tiek asmeniškai aplankyta privačių archyvų, saugomų pačių architektų ar jų artimųjų. Akademikas Edmundas Čekanauskas, Vytautas Jurgis Dičius, Algimantas Mačiulis, Nijolė Elena Bučiūtė (vilniečiai, juk neretai praeiname pro jos kurtą Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą?), neseniai mus palikęs Justinas Šeibokas, Ričardas Krištapavičius, Eugenijus Miliūnas-Simas, šiais metais svetingai duris atvėręs Saulius Juškys ir draugų nepamirštas amžinatilsis Gytis Ramunis… Iškilūs, saviti kūrėjai, kuriuos vienija vienas dalykas – ištikimybė Architektūrai. Veik 1000 vnt.; tiek eksponatų suskaitmeninta. Ne vienam tikru atradimu gali tapti, kad architektai ne tik projektuoja. Jie ir tapo, piešia, kuria plakatus, vaidina, sportuoja. Tarp mūsų gausu Renesanso tipo kūrėjų. Reikia tuo didžiuotis ir viešai apie tai kalbėti. Jie verti pagarbos, nes sekė, seka mūsų kasdienybę ir, „perleidę“ per save, įamžina ją statiniuose.
Su jų darbais, žodžiais ir šių dienų tyrėjų mintimis galima susipažinti atnaujintame tinklapyje www.archmuziejus.lt.
Projekto „Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus plėtra-2“ sumanytojas ir įgyvendintojas – Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“. Rėmėjai ir partneriai: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos architektų sąjunga, savanoriai.

KIP „Architektūros centras“ infor.