Aukštamiesčio viešosios erdvės sulaukė dėmesio vertų idėjų

Lapkričio 20 d. baigėsi kūrybinės dirbtuvės „Aukštamiesčio viešosios erdvės“, organizuotos Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centro“, menų fabriko „Loftas“ ir Viliaus miesto savivaldybės, remiant Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos Respublikos ministerijai ir UAB „Vilbra“. Savitos Aukštamiesčio dvasios ir tapatybės, kuriant viešųjų erdvių koncepcijas, ieškojo trys architektų grupės: „Inblum“, „NoArchitects“ ir „Wall“.

Kolektyvas NOARCHITECTS (nariai: architektai Markas Grinevičius, Ulė Grinevičiūtė, Diana Markovskaja, kraštovaizdžio architektė Viktorija Mištautaitė), įvertinęs vietos kultūrinę atmintį bei istorinį gatvių tinklą, suformavo vieša-privatu principus. Įvertinus naudotojų poreikius bei dirbtuvių metu pakvietus bendruomenę dirbti kartu, išskyrė tris skirtingas viešąsias erdves ir pasiūlė galimą naudojimo scenarijų. Planuodami užstatymą Amatų gatvės ribose, pasiūlė išsaugoti esamą sodybinį užstatymą, įterpiant bei „pakabinant” tūrius virš jo, taip pabrėžiant išlikusius istorinius sluoksnius ir architektūrinį Aukštamiesčio identitetą.

Kolektyvo „Inblum“ (nariai: Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Mindaugas Šutavičius, kraštovaizdžio architektė Emilija Armakauskaitė) darbe vienas pagrindinių akcentų, kurių pagalba konstruotos viešosios erdvės – siekis išlaikyti esamas judėjimo kryptis. Jie siūlė Amatų g. kvartalo vidaus erdvę paversti universalia erdve renginiams, o kuriama žalioji erdvė turėtų tapti buferiu tarp gyvenamųjų erdvių ir komercijos. Anot kūrėjų, čia reikalingos meniškos žaidimų aikštelės. Takai paliekami esami, išmindžioti žmonių. Jų susikirtimo taškuose kuriami funkciniai mazgai: stadiono ir balandinės zonose siūloma vystyti rekreaciją, o amatų – miesto erdvę, formuoti Aukštamiesčio centrą. Anot kūrėjų, pastarasis labai reikalingas, nes Aukštamiesčiui trūksta traukos taško. Dar vienas įdomi detalė: architektų ir kraštovaizdžio specialistės sukurti elementai vandenį paverčia palydovu iš vieno kvartalo taško į kitą. Savivaldybės paprašyti, architektai suplanavo ir įgyvendinimo etapiškumą: visų pirma siūloma susitvarkyti aplinką (atkurti žaliuosius plotus vietoj išvažinėtųjų, išvalyti pakrūmes)… ir grafiti piešiniu papuošti vieną iš daugiabučių ugniasienių – kaip būsimų permainų ženklą. Antras etapas būtų formuoti bendruomenes, organizuoti talks, kad kartu tvarkytų ir formuotų viešąsias erdves.

Kolektyvas „Wall“ (nariai: Monika Zemlickaitė, Giedrė Datenytė, Donatas Laucius, kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė) susikoncentravo į trijų erdvių trijų skirtingų charakterių kūrimą: „Blusų turgaus“, „Centrinio parko“ ir „Paukščių salos“. Jie – bene vienintelė komanda taip detaliai kūrusi Aukštamiesčio viešųjų erdvių koncepciją.
Architektų akimis, Amatų g. kvartalo stiprybė yra Švitrigailos g. kaimynystė, populiarioji šunų aikštelė, net pati Amatų g. su išlikusio bruko fragmentais – puoselėjama vertybė. Blogai, kad urbanistiškai ši erdvė nėra suformuota – tai būtina padaryti. Jų vizijoje centrinė viešosios erdvės ašis – centre esanti Bendruomenės pieva su išraiškingu reljefu, kurioje galėtų vykti „blusų turgus“, lauko kinas, įsteigtos laikinos prekybos vietos, paviljonas bendruomenės naudojimui (pvz., erdvė Aukštamiesčio bienalei). Suprantama, šunų vedžiojimo aikštelė turėtų likti, o palei Amatų g., jų nuomone, reikėtų pastatyti vieno aukšto studijos su ekspozicinėmis erdvėmis. Viešoji erdvė būtų matoma tiek iš šiaurinės, tiek iš pietinės pusių.
Stadionas „Wall“ koncepcijoje transformuojamas į „Centrinį parką“. Pasak jų, ši erdvė dar nėra pilnai išnaudota, bet reikėtų saugoti vertinguosius želdinius ir senąją aktyvaus poilsio funkciją. Jie siūlo išlaikyti 2 zonas: sporto ir vaikų. Centre būtų įrengtas sporto aikštynas, šiaurinėje dalyje: stadionas, kalva žiemos pramogoms, lauko treniruokliai, centre – amfiteatras, šalio jo vaikų žaidimo aikštelė. Reikėtų želdiniais formuoti ekraną garsui slopinti.
Trečiojoje erdvėje, vadinamoje Balandine, didžiausia vertybė yra pati balandinė, mat ji rodo gyventojų iniciatyvumą. Šalia stovi Moterų krizių centras, bet dabar jos kaip izoliatoriuje. Architektai siūlo jautriai integruoti šias teritorijas (Centro ir greta esančio vaikų darželio) į bendrą viešąją erdvę, kurios centras būtų Balandinė. Numatomos veiklos: pasivaikščiojimas, bendruomenių daržas (healing garden), kitos ramios, meditacinės veiklos. Tai būtų simbolinė skirtingų kartų draugystės erdvė. Kartu – labiausiai gamtiška vieta, į landšafto formavimą įtraukiamas ir lietaus vanduo, siekiama palaikyti bioįvairovę.
Kolektyvo siūlomi įgyvendinimo etapai – pradėti nuo vieno objekto, sprendinio kiekvienoje šių erdvių, pakanka pasirinkti kurį nors erdvės charakterį formuojanti katalizatorių: „Blusų turgų“, bėgimo taką ar paukščių salą ir pan.

Iki gruodžio 7 dienos laukiama Aukštamiesčio gyventojų pastabų, pasiūlymų, ką ir kaip reikėtų įgyvendinti pirmiausia (rašyti el. paštu arch.centras@gmail.com arba socialinio tinklo facebook paskyroje Aukštamiestis).

Kūrybinių industrijų „Architektūros centras“ infor.