Gausėja Virtualaus architektūros muziejaus eksponatų ir  įžvalgų apie šalies architektūrą

 Restorano-valgyklos „Neptūnas“ pastato Klaipėdoje eskizas. Arch. P. Lapė. 1959-1960.

2018 m., Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos architektų sąjungai finansavus projektą „Virtualus Lietuvos architektūros muziejus-5“, archmuziejus.lt žengė žingsnį į ateitį – įamžino tai, kas dar tik bręsta Lietuvoje: architektūros kritiką, tiksliau, mintis apie ją.

 E. Bazaraitės interviu su A. Karaliumi užsklanda. 2018.

Architektė, hum. m. dr. Eglė Bazaraitė pakalbino Nepriklausomos Lietuvos architektūros kritikos šauklį, trumpai gyvavusio, bet atmintin įsirėžusio žurnalo „Arkitektas“ sumanytoją ir redaktorių, daugeliui pažįstamą kaip laikraščio „Statybų pilotas“, vėliau evoliucionavusio į kultūros portalą pilotas.lt redaktorius. Šis žmogus – tai architektas Audrys Karalius.

Kaip pokalbį su juo apibūdino pati pašnekovė: „ Šmaikštus, aštrus, su ryškiais jautrumo (architektūrinei) aplinkai požymiais, subtilus ir grėsmingas – architektas Audrys Karalius. Net kai su juo nesutinki, jo teiginiai verčia galvoti – tokia architektūros kritikos esmė, apie kurią ir kalbėjomės su Audriu šiame interviu.“

 Vyriausybės pastato Jerevane fragmentas.  R. Čepatienės nuotr.

Dar viena svarbi Virtualus architektūros muziejaus dalis – publikacijų skiltis, kurią šiais metais kuravo VGTU doktorantas Gytis Oržikauskas. Jis suformulavo šių metų publikacijų temą – genius loci, ir sutelkė net aštuonių autorių būrį, kurie dalinasi savo įžvalgomis su tinklalapio skaitytojais.

 Restorano-valgyklos „Neptūnas“ interjero Klaipėdoje eskizas. Arch. P. Lapė. 1959-1960.

Realizuojant pagrindinę misiją – pildyti Virtualus architektūros muziejaus rinkinius – buvo išplėstas architektų, kurių kūrybą reprezentuojama muziejuje, arealas: iš Vilniaus per Kauną pasiekta Klaipėda. Čia Vaidotas Dapkevičius dirbo su žymaus Klaipėdos krašto architekto Petro Lapės archyvu. Užtenka paminėti Jūrų muziejų su delfinariumu ar restoraną „Neptūnas“ Klaipėdoje, ir suprantame, kad šio kūrėjo darbai – itin reikšmingi pajūrio architektūroje, nors jo kūryba tyrinėta šį kartą buvo pirmąsyk.

 Šv. Kazimiero bažnyčios Aleksote eskizas. Arch. A. Kančas. 1990.

Stabtelėta ir Kaune – pagerbtas architekto Algimanto Kančo palikimas, kurį tyrė jo žmona Jolita Kančienė, ilgus metus gilinusis į Kauno tarpukario architektūrą. Ši asmenybė buvo gerai pažįstama Kauno meno pasaulio, ir ne tik jo. Kaip ir jo subtilūs darbai – pelnę ne vieną apdovanojimą. Užtat smalsu buvo atrasti archyve mažiau žinomus, bet ne menkiau įdomius jo ankstesnius darbus, eskizus, atskleidžiančius idėjos brandinimo procesą.

Įkūrus Architektūros muziejų, visas virtualiame muziejuje sukauptas archyvas keliaus į realų muziejų. Tačiau kol kas džiugina skaitytojų dėmesys, kurio sulaukiama ir iš užsienio.