Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžiui gyvybiškai būtinas
Panevėžys, besiruošiantis sulaukti išskirtinės dovanos – vieno iškiliausių pasaulyje šiuolaikinių Lietuvos menininkų, kraštiečio Stasio Eidrigevičiaus darbų kolekcijos, brandina jo vardo menų centro idėją. Įvairių sričių meno profesionalai pasidalino mintimis apie šio meno centro reikšmę ir koks jis turėtų būti, kad taptų tikru traukos centru Panevėžiui, Lietuvai ir pasauliui.
„Sveikintinas Stasio Eidrigevičiaus poelgis. Jo darbai ne tik grįžtų į Lietuvą, bet ir aplink jo kolekciją būtų galima formuoti naują meninį darinį, vykdyti naujus meninius projektus. Regionui – tai taptų svarbiu kultūriniu postūmiu. Panevėžys būtų žinomas ne tik kaip Juozo Miltinio, bet ir kaip Stasio Eidrigevičiaus miestas“, – apie šio įvykio reikšmę sako dailininkas Linas Liandzbergis.
Anot jo kolegos dailininko Vilmanto Marcinkevičiaus, toks miestas kaip Panevėžys, esantis Lietuvos didžiųjų miestų penketuke, tiesiog privalo turėti aukšto lygio kultūrinį traukos centrą, kuris pirmiausia keltų pačių panevėžiečių dvasinio gyvenimo komfortą, didintų miesto patrauklumą ir svečių akyse.
Jo nuomone, šiuolaikiniai meno centrai šiais laikais turėtų būti ne miegantys muziejai, kuriuose kažkas saugoma, o meno erdvės, kuriose būtų dalinamasi, visi, nuo mažiausio vaiko iki senolio, kviečiami dalyvauti įvairiose programose, renginiuose.
„Labai svarbu, kad tai būtų atvira ir žmonių mėgstama meno erdvė. Jei centras yra atviras, kviečia, jis tampa traukos centru ir jauniems, ir seniems. Kaip tai, pavyzdžiui, vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje. Svarbu, kad menas būtų kokybiškas ir pasiekiamas. Norėtųsi centro, kuris būtų skirtas visuomenei ir priimtinomis formomis supažindintų ją su menu“, – mano V. Marcinkevičius.
Pasak meno kuratorės Julijos Dailydėnaitės, S. Eidrigevičiaus menų centras gali tapti vienu svarbiausiu nacionalinės reikšmės meno centru Lietuvoje. Žinoma, tam, kad taip atsitiktų, reikia labai gerai atlikti namų darbus, išanalizuoti analogiškų institucijų veikimo modelius, o svarbiausia – suburti aktyvią ir motyvuotą komandą.
„S. Eidrigevičius – pasaulinio lygio menininkas, tad jo vardo meno centro atsiradimas gimtinėje – Panevėžio mieste – neabejotinai sulauks ir tarptautinės meno bendruomenės dėmesio. Tam reikia atsakingai pasiruošti“, – pabrėžia ji.
Kauno galerijos „Meno parkas“ direktoriaus Arvydo Žalpio teigimu, Lietuvoje tokių meno centrų, kuriuose galėtų vykti įvairūs šiuolaikiniai kultūros renginiai, aukšto lygio europiniai meno projektai, labai trūksta. ŠMC, Lietuvos nacionalinė galerija, Klaipėdos ar Šiaulių parodų rūmai – štai ir viskas. Dažnai būtent dėl to, kad nėra tinkamų erdvių, į Lietuvą nepavyksta prisikviesti šiuolaikinio meno projektų, festivalių, o juos surengus Vilniuje ar Kaune, nėra galimybės plačiau pristatyti visoje Lietuvoje.
L. Liandzbergio nuomone, tai turėtų būti multifunkcis centras, savyje talpinantis ir ekspozicinę erdvę, ir rezidencijų galimybę, ir kūrybines dirbtuves, konferencijų salę. Be jokios abejonės ir pastovią ar kintamą Stasio Eidrigevičiaus kūrinių ekspoziciją. Reikalinga ilgalaikė strategija, kaip vystyti meninį Panevėžio gyvenimą kartu su Lietuvos ir užsienio partneriais.
„S. Eidrigevičius – multifunkcionalistas. Tai labai aiškiai nubrėžia ir menų centro multifunkcinės veiklos kryptį. Stiprios parodinės ir edukacinės programos, ekskursijos, videofilmų peržiūros, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su menininku bei jo kolegomis, sustiprins ryšį su visuomene bei užtikrins kokybišką meno centro veiklą“, – pritaria J. Dailydėnaitė.
Kitas svarbus aspektas, anot jos, – meno turizmas. Būtina orientuotis ir pasiūlyti patrauklias programas Lietuvos ir užsienio meno mylėtojams. Meno centras jau šiandien turi užsibrėžti aiškius tikslus ir tapti reikšmingu Lietuvos meno lauko dalyviu, aktyviai dirbančiu ne tik su Lietuvos institucijomis bei lankytojais, bet ir su užsienio ekspertais, turistais, tampriai bendradarbiaujantis su kitomis kultūros institucijomis.
Visa aktuali informacija muziejuje turi būti pristatoma nenuobodžiai, pasitelkiant kūrybišką edukaciją: įvairiomis patraukliomis formomis skatinti domėjimąsi S. Eidrigevičiaus kūryba bei jo gimtojo miesto istorija, kurti meniškas edukacines ir muziejaus kolekcijos suvokimo bei lavinimo programas.
Galerija „Meno parkas“, bendradarbiaudama su užsienio šalių meno centrais, rengia daug įvairių tarptautinių projektų, šiuolaikinio meno festivalių, todėl ir naujasis Stasio Eidrigevičiaus menų centras, neabejoja A. Žalpys, galėtų puikiai įsilieti į šį bendradarbiavimą.
Anot A. Žalpio, dažniausiai tokiuose šiuolaikiniuose meno centruose pastovi ekspozicija sudaro tik dalį veiklos, kita dalis būna skirta įvairiems šiuolaikiniams meno projektams, programoms. „Būtų labai sveikintina, jei veiktų biblioteka ar bent nedidelis knygynas, būtų rasta vietos edukacinėms, rezidencijų programoms“, – svarsto jis.
Fotografas Evaldas Ivanauskas taip pat įsitikinęs, kad tai turi būti ne muziejus, o meninių procesų inkubatorius. Labai svarbu, kad jame gerai jaustųsi jauni kūrėjai, tie, kurie ieško, eksperimentuoja.
„Būtų gerai, kad naujojo centro erdvės tiktų įvairiam kūrybiniam vyksmui. Įsivaizduoju įvairius tarptautinius meno renginius, seminarus, susitikimus“, – sako jis.
Geriausiai meno bendruomenės situaciją Panevėžyje žinantis Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas ir miesto Kultūros tarybos pirmininkas Tomas Rudokas tiesiai šviesai sako: modernus meno centras Panevėžiui gyvybiškai būtinas – mieste esančios parodų salės nebeatitinka šiuolaikinėms parodų erdvėms keliamų reikalavimų. O kūrybinis potencialas regione yra didžiulis, savyje talpinantis ne tik Panevėžio, bet ir profesionalius Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Utenos dailininkus.
„Miestas turi išskirtinę galimybę praturtėti europinio lygio menininko darbais. Tai yra tikras kultūros lobis, kuriamą meno centrą pakeliantis į visiškai kitą, tarptautinį lygmenį. Turime puikų pavyzdį – Daugpilį, su kuriuo kaip miestu partneriu draugaujame. Prieš keletą metų pačiame Latvijos pakraštyje esantis miestas įkūrė savo kraštiečio tapytojo ekspresionisto Marko Rothko meno centrą. Dabar vykdo šešis tarptautinius projektus ir per metus sulaukia kelių šimtų tūkstančių lankytojų“, – sektiną pavyzdį rodo T. Rudokas.
Jis taip pat pritaria idėjai, kad S.Eidrigevičiaus dovanoti kūriniai būtų tik viena sudedamoji modernaus meno centro dalis. Kuriamas meno centras turėtų būti plataus profilio „kultūrinis fabrikas“ įvairiai meninei veiklai plėtoti.
„Svarbu, kad centras butų gyvas, trauktų žmones. Mano nuomone, didelis dėmesys turėtų būti skirtas jaunimui. Reikia modernių, aprūpintų šiuolaikinėmis technologijomis dirbtuvių moksleiviams, edukacinės veiklos, nes meno vartotoją ir parodų lankytoją reikia auginti nuo mažens“, – pabrėžia T. Rudokas.
Šiuo metu vyksta kūrybinės architektūrinės dirbtuvės „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“, kurias
organizuoja Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su partneriu – Panevėžio miesto savivaldybe. Kūrybinių dirbtuvių rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupė.
Keturios žymių ir/ ar jaunų architektų grupės dirbtuvių metu vysto keturis skirtingus architektūrinius-urbanistinius Stasio Eidrigevičiaus menų centro scenarijus: „Processoffice“ (arch. V. Biekša, R. Kilčiauskas, M. Kanevičius, A. Dovydavičiūtė, E. Matulaitytė; Vilnius) kuria koncepciją apie esamo kino centro „Garsas“ pastato rekonstrukciją su išplėtimu; „ARCHES“ (arch. E. Neniškis, A. Liola, A. Brazauskaitė, E. Geštautaitė, A. Marma, A. Kazickas; Vilnius) ieško, kaip atrodytų naujo statyba šalia esamo „Garso“ kino centro pastato; „METRO architektūra“ (arch. J. Biliūnas, T. Džiugytė, E. Daunoraitė, P. Kisielis, A. Mačiulis, D. Gudavičiūtė; Vilnius) eina „plyno lauko“ keliu, t. y. projektuoja Stasio Eidrigevičiaus menų centrą dabartinio „Garso“ pastato vietoje ar jo prieigose; užtat Panevėžio architektų jungtinis kolektyvas: arch. A. Narkevičius, V. Stankevičius, A. Gabrėnas, D. Malinauskas; Panevėžys) pasuko kitu keliu – menų centrui jie ieško kitos vietos mieste.
Panevėžio architektų kolektyvo darbas
Kūrybinių dirbtuvių ekspertai: urbanistė dr. D. Dijokienė, architektas, kultūrino portalo pilotas.lt vadovas A. Karalius, kuratorė D. Gasiūnienė (kuratorės asistentės A. Štelbienė, G. Krikščiūnaitė, A. Dūdėnaitė) birželio 2 d. 14 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės- Bitės viešojoje bibliotekoje aptars kūrybinių dirbtuvių rezultatus – tą dieną dalyviai savo darbus pristatys visiems besidomintiems Stasio Eidrigevičiaus menų centru.
Aušra Pocienė, Ginta Krikščiūnaitė
Audriaus Rudžio, Aistės Dūdėnaitės nuotr.