Vytauto Didžiojo tiltas Kaune

Apie objektą:

Vytauto Didžiojo (buv. Aleksoto) tiltas – strateginės reikšmės, mat jis jungia Kauno senamiestį su stačiais Aleksoto šlaitais kitapus Nemuno. Jis suprojektuotas ir pastatytas danų inžinieriaus K. Hejgordo kompanijos apie 1927m. Įvairiais laikotarpiais jis buvo tai medinis, tai pontoninis, tai tvirtas su plieno arkomis (tarpukariu, vadintas Vytauto Didžiojo vardu – kaip ir dabar). Šiandienos pavidalą jis įgavo jau pokary, 1948 m. (arch. L. Kazarinskis), panaudojus prieškario tarpines tilto atramas su ledlaužiais, ramtus. Iki šiol išlikę ir keturi pilonai- pakėlimo bokštai.
Tiltas vertingas ir techniniu, ir istoriniu požiūriu. Ypač vertinga vidurinė – pakeliamoji dalis, joje esantys mechanizmai, kurie deja sovietmečiu buvo užbetonuoti, o rekonstruojant neužteko lėšų perstatyti šią tilto dalį. Laiko išbandymų neatlaikė ir tilto turėklai, tad rekonstrukcijos autorius vietoj jų suprojektavo plieno atramas, tik išsaugojo ankstesnįjį tarpatramį.
Aistringai besidomintis istorija, kolekcionuojantis tarpukario techniką, architektas R. Palys sukūrė savitą viešąją erdvę virš upės, suteikdamas jai Art deco ir high-tech stilių atspalvį. Pasak jo, rekonstruojant tiltą, solidžios naujų šviestuvų, šviečiančių visu aukščiu, turėklų ir barjerų metalo estetikos pagalba siekta, kad važiuojant jaustųsi erdvinio tilto įspūdis. Kurdamas naujus elementus, architektas lygiavosi į tilto vidury stūksančius masyvius, į viršų smailėjančius pilonus: tiek paties sukurtų šviestuvų aukštis yra to paties aukščio kaip ir pilonai (8,5 metro aukščio), tiek tilto metalo turėklai ir gatvės apsauginės sienutės turi to paties iškilmingo santūrumo. Rekonstruotasis Vytauto Didžiojo tiltas – rankdarbis, įkvepiantis aplinkai gyvybės, puošiantis miestą; ypač, vakare įsižiebusiems žibintams nutiesus erdvinį šviesos koridorių nuo Senamiesčio iki Aleksoto.

A. Štelbienė