Viešbučio „Santaka“ išplėtimas

Apie objektą:

Jau projektuojant „Santakos“ viešbutį J.Gruodžio g. 19, Kaune, architektams brendo mintis pastatyti viešbučio priestatą prie Smalininkų gatvės esančiame siaurame sklype. Siauras it plyšys sklypas traukė projekto autorius dėl aliuzijų į istorinius uosto sandėlius, kokių buvo apstu Kauno senamiestyje.

Taip gimė idėja sukurti siaurą aukštą aštriastogę formą, šiek tiek primenančią uosto sandėlį, tačiau „įvilkti“ ją į šiuolaikinės estetikos rūbą. Buvo parinkta savita, Lietuvoje dar menkai naudojama prabangi priestato danga – žalio vario lakštai-žvynai. Jais buvo padengtas visas naujasis tūris: ne tik sienos, bet ir stogo šlaitai. Pasak R. Palio,  ištisai dengti priestatą reikėjo tam, kad jis, stovintis prie senų raudonų plytų ir tinko pastatų, vis dėlto būtų savistovus, savitas, vientisas, be įmantrių detalių, panašiai kaip kankorėžis ar žaltys gamtoje.

Architektams rūpėjo, kad ne tik forma, bet kad ir kitos detalės primintų senuosius uosto sandėlius. Tad ir Įvaža (broma) suprojektuota per du aukštus. „Dėl proporcijų ir santykio su esamais pastatais“, – paaiškino R. Palys. Pilnai vainikuoti šią aliuziją į sandėlį turėjo aukštame frontone į Smalininkų gatvę išsikišanti dekoratyvinė dvitėjė sija, kuri primentų uosto sandėlių pakėlimo mechanizmus. „Ji iš tiesų gerai matytųsi perspektyvoje nuo J.Gruodžio g., dar labiau suskaidytų erdvę“, – teigė architektai.

Tačiau ir dabar priestatas, pasidengęs patina, gaiviai sužaliavo pilkai rusvų namų apsuptyje praturtindamas aplinką originaliu architektūriniu objektu. 2007 metais kasmetinėje parodoje–konkurse “Geriausias metų projektas“, organizuotoje LAS Kauno skyriaus, projekto autoriai už šį architektūrinį inkliuzą pelnė apdovanojimą „Už geriausią visuomeninį objektą“.

A. Štelbienė