Alytaus Šv. Benedikto gimnazija

Apie objektą:

Tai – viena pirmųjų mokyklų, pastatytų nepriklausomoje Lietuvoje. Pradėta projektuoti dar nepriklausomybės aušroje – 1989 m., ji tapo savotišku nepriklausomybės simboliu – norėta sukurti alternatyvią švietimo įstaigą, išlaisvintą nuo sovietmečiu primestos struktūros.
Architektūrinės vizijos raktas – akademinis miestelis, kuriame mokyklos koridorius tampa pagrindine gatve, klasių korpusai – raudonų plytų kubai su keturšlaičiais stogais – simbolizuoja namus, o aikštė atstoja amfiteatrą. Projekto autorių akiračio neišvengė ir aptarnavimo paslaugų sfera: gimnazija turi valgyklą, sporto salę, baseiną ir t.t.
Klasių korpusai autonomiški – kiekvienas jų turi savo rekreacines zonas, sanitarinius mazgus, atskirą išėjimą į lauką. Didžiulis 38600m³ tūris išskaidytas į mokomuosius dviaukščius korpusus pagal amžių grupes: 1-3 klasių korpusas, 4-6 klasių korpusas, 7-9 klasių korpusas ir 9-12 klasių korpusai; žinoma, ir kabinetai.
Pasak J. Ir V. Merkevičių, kiekvienas kubų individualus – interjero elementai skirtingų spalvų: raudoni, mėlyni, žali, geltoni. Bendrai naudojamos patalpos: valgykla, baseinas, sporto ir aktų salė sutalpinti po vienu stogu – plane peilį primenančiame lenktame, pailgame (200 metrų ilgio) tūryje. Viską jungiantis koridorius yra tarsi vidinė gatvė, besitęsianti per visą pastatą. Bendra vestibiulio ir aktų salės erdvė tapo amfiteatru – vieta bendravimui ir susitikimams ne tik renginių metu. Lenktą salių tūrio (peilio) formą lėmė kaimynystėje augusių topolių alėja. Kūrėjai sumaniai panaudojo ir reljefo nelygumus: stadione buvo įrengtas lauko amfiteatras.
Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos kompleksas – it mokslo tvirtovė, uždara nuo miesto šurmulio ir atvira Vidzgirio mikrorajonui. Įspūdį sustiprina taisyklingų, griežtų formų tūriai, apdailinti raudonų plytų mūru. Užtat viduje nestinga šviesos, atvirų erdvių, skatinančių bendrauti demokratiškai.

A. Štelbienė