Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija

Apie objektą:

Objekto atsiradimo istorija sudėtinga ir siekia dar sovietinius laikus, kai apie 1990 metus Šalčininkuose buvo numatyta statyti stambiaplokščių gyvenamųjų namų kvartalą ir mokyklą jame. Mokykla planuota netipinė, su užmoju. Dėl to tuometiniame Miestų statybos projektavimo institute surengtas net vidinis konkursas, kurį laimėjo architektai T. Paulauskas ir R. Šipalienė. Žlugus Sovietų sąjungai projektas taip ir liko neįgyvendintas. Atgautos nepriklausomybės metais, siekiant pažymėti artėjantį Lietuvos tūkstantmetį, grįžta prie mokyklos statybos idėjos. Mokykla realizuota prieš aštuonetą metų numatytoje vietoje, tačiau iš esmės pasikeitusioje situacijoje – taip ir nepastatyto mikrorajono teritorijoje, Šalčininkų pakraštyje, pievose.
Atsižvelgiant į griežtus funkcinius, higieninius, ekonominius reikalavimus bei to laikotarpio statybos pramonės galimybes ir urbanistinės aplinkos nebuvimą buvo siekiama taupiomis priemonėmis sukurti tūrių bei erdvių intrigą. Į mokyklą patenkama pro vidinį kiemą – taip sukuriama nuosekli erdvių pokyčių seka. Klasės yra suprojektuotos aplink įvairios formos viešąsias bei rekreacijos erdves – taip buvo stengiamasi sudaryti galimybes vaikų erdvinės vaizduotės plėtotei. Mokyklos kompozicijos ašis yra jos aktų salė – aplink kurią formuojamos kitos erdvės, atsiskiria funkciniai blokai – pradinukų, vyresniųjų mokinių, sporto ir kitos. Deja, dėl skurdaus apdailos medžiagų arsenalo, monotoniškų plytų mūro ir tinko paviršių, kiek susilpnėja autorių planuose aiškiai išpieštų struktūrinių figūrų perteikimas interjeruose ir fasaduose. Nepaisant to, racionalizmo dvasioje sukonstruotą vidinę pastato erdvę su išradingais kelių aukštų apjungimais, galima pavadinti viena įspūdingiausių ir stipriausių šio projekto savybių.

Darius Linartas