Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia ir varpinė

Apie objektą:

Klaipėdos Švento Pranciškaus Asyžiečio onkologijos centro koplyčios prototipu pasirinkta Asyžiaus Porciunkulės koplytėlė, pastatyta IV a. Šv. Pranciškus ją atstatė XIII a. pradžioje. Vėliau, apgaubusi mažąją koplyčią, iškilo Šv. Marijos Angelų karalienės bazilika. Dabar Porciunkulės koplyčia yra saugoma bazilikos viduje ir laikoma pranciškonų ordino pradžios simboliu.
Išskirtinė, šilta viduramžiško sakralinio statinio interpretacija Klaipėdoje įkurtame onkologijos centre persmelkta biblijiniais motyvais ir simbolinėmis prasmėmis. Pasirinktas kone identiškas primityvistinės architektūros koplyčios tūris perfrazuotas tiksliai ir jautriai sudėliotais akcentais. Įrėmintais tūrio kontūrais pabrėžta formos autentika. Atkartoti stambaus sienų mūro ir pagrindinio fasado freskos motyvai pabrėžti šiuolaikiškomis medžiagomis ir geometriškomis modernizmo formomis. Medinės konstrukcijos bažnyčios lubų skliautas – užuomina į Nojaus laivą. Juvelyriški niuansai šiame „miniatiūriniame“, bažnyčios ir šalia pastatytos lakoniškos varpinės, ansamblyje paversti harmoninga viduramžiškos ir modernios architektūros sinteze. Įprasminta daugybė jautrių architektūrinių, religinių ir simbolinių „mažmožių“. Išpildyti esminiai kulto pastatų architektūros momentai – sakralumas ir paslaptingumas.
P.S. Bažnyčios langai už altoriaus pagaminti iš onikso akmens, atvežto iš Irano – biblijinės rojaus vietos. Archaiškos apskritimo formos altoriui panaudotas akmuo iš Sinajaus, kur 40 metų klaidžiojo Mozė su savo tauta. Altoriaus Nukryžiuotasis sukurtas skulptoriaus, pagamintas iš Lietuvoje surinktų vario atliekų.

G. Stankevičienė