Svečių namai „Smilčių vilos“

Apie objektą:

Į nedidelėmis vilomis užstatytos siauros Žvejų gatvės Palangoje aplinką nemažos apimties kompleksas įterptas jautriai ir išradingai. Kaip ir dera kurortinėje aplinkoje, vietoj vieno masyvaus pastato architektai pasirinko kompoziciją iš 4 nedidelių, siaurų korpusų, derančių prie aplinkinių pastatų masteliu ir forma. Visi jie it stuburu išilgai per kompozicijos ašį yra sujungti stikliniu tūriu.
Kuklus namų dydis, paprasti siluetai šlaitiniais stogais įpina šiuolaikinės architektūros kompleksą, kuris neabejotinai reprezentuoja savo laikmetį, į istorinį urbanistinį kontekstą.
Kiekvienas korpusų apdailintas skirtingomis medžiagomis. Tai sustiprina įspūdį tarsi „Smilčių vilos“ būtų ne vienas pastatas, o kelių namų kvartalas. Pasak architektų, kiekviena fasadams panaudota spalva ar faktūra atspindi pajūriui būdingą elementą: žvejo tinklą, smėlį, medį.
Korpusai išdėstyti nevienodais tarpais, o vienas jų „sulenktas“ per ašį – taip tarp pastatų suformuotos skirtingos nedidelės lauko erdvės, kurios sujungia kompleksą su aplinka, tačiau kartu pasižymi jaukia intymia atmosfera.
„Smilčių vilos“ – ne izoliuotas kompleksas, o kviečiantis, miestui, gamtai, žmonėms atviras kvartalas. Vidaus erdves su išore vizualiai jungia įstiklintos plokštumos pirmuose aukštuose. Čia įrengtas ir restoranas-konferencijų salė, į Palangos svečių mėgstamą Neringos gatvę atvertas stikline siena.
Kiekvieno iš 16 apartamentų suplanavimas, erdvių organizavimas yra skirtingas – tai suteikia jiems individualų charakterį. Didžioji dalis butų – dviaukščiai; o veik visi esantieji pirmame aukšte turi individualius įėjimus tiesiai iš lauko. Visa tai dar labiau sustiprina jaukių namų – ne viešbučio – atmosferą.
Idėja skaidyti stambų objektą į kelis tūrius nebe nauja, tačiau Palangoje pritaikyta sėkmingai – komplekso tūriai pritampa prie smulkaus urbanistinės aplinkos mastelio, tarp atskirų segmentų sukuriamos patrauklios lokalios erdvės.

R. Leitanaitė