Anykščių menų inkubatorius – menų studija

Apie objektą:

Sprendžiant tradicinės medinės Lietuvos architektūros perspektyvos klausimą susiduriama su įvairialypiais ir nevienareikšmiais atsakymais, kurie dažnai atsiremia į profesionalumą bei visuminių ryšių išmanymą. Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos sprendinys netikėtas, priverčiantis sustoti ir pasigėrėti kūrėjų jautrumu siekiant tradicijos ir šiuolaikinės minties darnaus ryšio.

Pagrindinis šio pastato fasadas pasitinka tradicinės medinės lietuviškos architektūros vaizdu: ramus, ritmiška, baltomis langinėmis įrėmintų langų kompozicija apjuostas, dvišlaitis pastatas su centriniu po stogeliu besiglaudžiančiu įėjimu.

Projekto idėja – pritaikyti senąjį dvarvietės paveldosauginį pastatą Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos veiklai. Investiciniame projekte ir projektavimo užduotyje užsakovų buvo numatyta patalpų plotą išplėsti iki 1500 kv. m.. Čia pasireiškė architektų V. ir E. Klimavičių bei A. Daujoto gilus ir pagarbus požiūris į susiklosčiusį erdvinį kontekstą. Tad buvo nutarta, nežaloti jo, išnaudojant susiformavusį reljefą, pagrindines objekto patalpas įrengti po žeme.

Esamas medinis pastatas buvo demontuotas ir įrengus požeminę dalį vėl identiškai atkurtas. Didelis reljefo perkritimas leido pagrindines rūsyje suprojektuotas erdves atverti į Anykštos upelio pusę, taip suformuojant menamą šviesos ryšį tarp pagrindinio įėjimo ir gamtos bei išvengiant rūsio tamsos įvaizdžio. Tuo tarpu senosios dvarvietės erdvė liko nepakitusi: saulės nutvieksta žalia kalva, tradiciškas lietuvio akiai pastato siluetas, erdvė nuteikianti naujoms įžvalgoms ir kūrybai.

I. Garnytė- Sapranavičienė