Banko „Hermis“ pastatas

Apie objektą:

Šio statinio paskirtis buvo šviežia patirtis architektų K. Pempės ir G. Ramunio karjeroje; kaip ir projektavimas istorinėje aplinkoje. Architektai rūpinosi kontekstualiu santykiu su kaimyniniais pastatais. Esama situacija neleido eksperimentuoti įmantriomis tūrio formomis – veik visas Jogailos g. perimetras buvo užstatytas, o naujasis pastatas projektuotas kadaise stovėjusio namo vietoje. Tad kūrėjams teko tenkintis fasadų interpretacijomis – projektuojant šį objektą, nupiešta bene daugiausia eksterjero variantų: nuo istorizmo interpretacijų iki modernaus minimalizmo. Lygiagrečiai domėtasi prieškario Lietuvos bankais, jų struktūra.
Mandagumo reveransas istorinei aplinkai, siekis palaikyti prieškario bankų architektūros tradiciją paskatino kūrėjus pasirinkti postmodernistinės architektūros stilių (juolab, kad postmodernizmas tuo metu dar buvo gyvas). Tiesa, architektai projektui suteikė ir ironijos atspalvį – frontoną virš centre esančio stiklinio erkerio papuošė auksiniais palmių lapais. Vienok užsakovai atsisakė jų, pasirinkdami nuosaikesnį dekoro variantą – į visas puses besiskleidžiančius spindulius.
Pastačius ‚Hermio“ banką, visi įsitikino objekto rafinuotu solidumu ir darna su aplinka, todėl 1999 m. K. Pempei ir G. Ramuniui įteikiant Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, be kitų, kaip išskirtinis projektas buvo minimas ir „Hermio“ banko pastatas Vilniuje.

A. Štelbienė