Gyvenamasis namas „Brūkšnys“

Apie objektą:

Namas „Brūkšnys“ it padiktuotas aplinkos. Architektų G. Vieversio ir A. Vieversienės sukurto individualaus gyvenamojo namo architektūrinėje koncepcijoje apstu dualizmo. Jis įsiterpęs tarp miesto ir gamtos, stovi prie pat gatve, bet plačiai atvėręs „akis“ į Šešupę. Nuo gatvės jis regisi it žemas, vieno aukšto – kokių dauguma jo urbanistinėje aplinkoje – namas. Vienintelis skirtumas – jis aklinas, išrodo it mūro tvora, tarp kurios ir sutapdinto stogo brūkšnio paliktas siauras plyšys it ambrazūra. Galima daryti prielaidas apie akylai saugomą privatumą, nors pasak pačių autorių, tai tėra siena tarp triukšmo ir tylos.
Tačiau nuo upės atsiveria visai kitoks vaizdas: čia regimas dviaukštis, stiklo fasadu statinys, įkastas į šlaitą. Funkcinės zonos sudėliotos patogiai: iš gatvės, tiksliau, automobilių aikštelės-stoginės, pro prieangį patenkama į bendrą erdvę, kurioje sudėliotos visų namiškių (ir svečių) naudojamos zonos: valgomasis su virtuve bei svetainė, iš kurios galima išeiti į erdvią lauko terasą. Tik nusileidus žemyn, patenkama į privatesnes valdas, iš kurių kelias veda tiesiai per pievą link upės. Pagalbinės patalpos: drabužinės, vonios kambariai sutelkti namo šonuose, užkastuose žemėmis, kad neužimtų gamtai atviros erdvės, ryšiu su kuria dabar mėgaujasi kiekvienas šeimos narys.
Galima pamanyti, kad tas stogo karnizo, boluojančio virš tvoros, brūkšnys pakišo architektams mintį taip užvadinti šį pastatą. Tačiau tikroji pavadinimo kilmė žemiškesnė – namas visu ilgiu atkartoja upės liniją. Mandagus buvimas mieste ir harmonija su gamta neleidžia nesižavėti šiuo subtiliu statiniu.

A. Štelbienė