Gyvenamasis namas „Pavasaris“

Apie objektą:

Išskirtinė gamtinė aplinka, tokia kaip išraiškingas reljefas, greta sklypo esantis vandens telkinys, tai turbūt nuostabiausia dovana architekto fantazijai, ypač – projektuojant individualų namą. Tad nieko nuostabaus, jog kurdami šį pastatą, projekto autoriai pasitelkė literatūrinę mintį: „…pirmoji gyvybė po ledynmečio pradėjusi brautis pro sniegynus link saulės, savo šiluma aplink save tirpdė ir kėlė ledus. Darėsi vis daugiau erdvės, oro, šviesos. Kaip kiekvieną pavasarį…“
Dviejų tvirtai sujungtų tūrių pastatas stovi it įkirstas į šlaitą, visu ilgiu atvėręs savo „veidą“ į šalia esantį tvenkinį. Gana aukšta balta, vidinė svetainės erdvė, nuo tvenkinio atskirta tik plona stikline „linija“, kuri persilieja į stoglangius, nukreipia žvilgsnį į priešingoje kambario sienoje esančio lango vaizdą. Ribos tarp eksterjero ir interjero maksimaliai panaikintos ir miegamuosiuose bei prieš juos esančiame hole. Darniai „sulipęs“ funkcinis sprendinys, kuriame išvengta tamsių koridorių, o laiptai į miegamųjų bloką – vienintelė erdvė, kurią galima būtų įvardinti kaip koridorių. Autorių užmojis dematerializuoti gyvenamąją erdvę, išnaikinti ribas tarp namo aplinkos ir jo interjero, sėkmingai įgyvendintas.

I. Garnytė- Sapranavičienė