Kauno autobusų stotis

Apie objektą:

Kauno autobusų stotis tapo Kauno pasidižiavimu ir pavyzdžiu, kaip reikėtų tvarkyti sovietinio palikimo, nebefunkcionalias ir estetikos stokojančias kitų miestų autobusų stotis. Vadovaujant puikiems architektams įrodė, jog įmanoma į jas įleidžiant prekybines funkcijas, nesukurti kaip G. Balčytis sakė ,,dar vieno prekybos centro”.
Naujoji Kauno autobusų stotis buvo rekonstruojama pagal 2011 metais patvirtintą detalųjį planą ir jame numatytus sprendinius. Teritorija išvalyta nuo menkaverčių statinių, suformuotos pagrindinės funkcijos, dalinant sklypą į užstatytą ir atvirą zonas. Kultūros paveldo departamentas buvo nurodęs, kad naujojo pastato užstatymo linija, turi lygiuoti su greta esančiu carinio laikotarpio mūrinuku. Architektai šį reikalavimą išsprendė kūrybiškai. Vytauto prospekto užstatymo liniją formuodami konsoline dalimi – stogine, kuri sukuria prieigas ir viešąją Vytauto prospekto erdvę.
Pastatas funkciškai skirstomas į dvi dalis: autobusų stotį ir prekybos centrą. Žvelgiant nuo Vytauto prospekto, kur virš šaligatvio į viršų šauna pastato konsolinė dalis, formuojanti prospekto užstatymo liniją, yra aiškiai išreikštas pagrindinis įėjimas. Įėjus pro jį, patenkama į aukštą ir gana ilgą prekybinį pasažą. Tokie pasažai yra du ir jie susijungia pastato viduryje. Kur yra vertikalūs ryšiai su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Praėjus komercinę pastato dalį atsiveria erdvi ir technologijomis prisotinta laukiamoji salė. Keleiviai savarankiškai gali nusipirkti bilietus, pasitikrinti kelionės kryptį, laiką ir kitus duomenis. Laukiamasis turi didžiules vitrinas į lauką, kur priešais pastato fasadą išsirikiuoja autobusai. Taip pat Iš lauko yra keli patekimai į kavines ar kitas maisto įstaigas. Pastatas būtų tvarkingas stačiakampis, tačiau turi prailgėjusią vieną kraštinę, kurioje yra įsikūrus stoties administracija. Taip pat turi nedideles antro aukšto patalpas, į kurias patenkama laiptine ar liftu ir kurios per du korpusus sujungiamos stikline galerija virš laukimo salės.
,,Dviejų grupės“ architektai su priešakyje stovinčiu Gintaru Balčyčiu projekte rinkosi nuosaikų, minimalistinį, skandinavišką stilių. Kauno autobusų stoties sąryšis su senuoju cariniu pastatu nėra akivaizdus žvelgiant nuo gatvės. Tačiau architektai prie jo projektavo stiklinę jungtį ir leidžiant užsakovams atkūrė originalų pastato aukštį, pašalinus tarybiniais metais įvykdytus pokyčius. Nors pastatas nebuvo įtrauktas į KPD registrą kaip saugotinas ar vertingųjų savybių turintis. Architektai respektavo carinį laikotarpį menančią ir visai neblogai išlikusią pastato išorę, viduje, deja, nebuvo nieko likę autentiško.

G. Trapikienė