„Kauno dokas“

Apie objektą:

Sparčiai besiplečiantį Kauno verslo centrų žemėlapį papildė ryškus objektas – „Kauno dokas“. Vienas paskutinių šviesaus atminimo architekto Algimanto Kančo projektų. Iš kitų naujos statybos biurų pastatų mieste šis išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir vieta – kairiajame Neries krante, greta Senamiesčio, įkurdintas verslo centras, tikimasi, įkvėps taip ilgai lauktos gyvybės pamirštoms Kauno upių pakrantėms.

Statinio projektas pradėtas rengti 2016 m. pavasarį. Nuo pat pirmųjų eskizų išryškėjo pagrindinė tūrio koncepcija – pakrante ištęsta horizontalė, suskaidyta į smulkesnius vienetus. Kuklios, monotoniškos stiklo plokštumos kontrastuoja su monumentalių arkų pauzėmis, o į Senamiestį atgręžtas siaurasis fasadas užapvalintas taip, tarsi būtų nugludintas vandens tėkmės. Jeigu jums susidarė įspūdis, kad paskutinė arka ir galinis pastato fasadas atrodo neužbaigti, esate teisūs, antruoju statybos etapu prie trijų esamų korpusų numatoma prijungti dar vieną.
Objektas netampa barjeru tarp miesto ir vandens, veikiau suartina juos. Žinoma, tūrio „pakabinimas“ ore turi ir praktinę pusę – po pastatu telpa atvira stovėjimo aikštelė, o potvynio atveju „nesušlaps“ biurų erdvės. Pastatas masyvus, tačiau nedominuoja aplinkoje – žvelgiant nuo kito upės kranto neužstoja vaizdo į Žaliakalnio šlaitą, atrodo taip, tarsi paskendęs tarp medžių, virš kurių kyšteli žaliu variu dengtos arkos fragmentas ar sublizga ant stogo esantys agregatai.

Teritorijos sutvarkymo principas gana paprastas – kuo mažiau intervencijos į esamą kraštovaizdį, natūralios augalijos ir kranto linijos išsaugojimas, nerūpestinga plastika. Įvairaus mastelio erdvės formuojamos želdiniais, parinktais dendrologės D. Liagienės. Skverui jaukumo teiks iki žmogaus akių lygio auganti gyvatvorė, o gatvės fasadą puoš laukinė pieva su tankiai želiančiomis viksvomis ir daugiamečiais žoliniais augalais tarp jų.
Vis dėlto esminė objekto ypatybė yra ne tiek jo architektūrinė išraiška, kiek galima reikšmė tolesnei Kauno pakrančių plėtrai. Investuotojai priėmė sveikintiną sprendimą sutvarkyti ne tik pastato prieigas, bet ir įrengti viešąsias erdves už sklypo ribų. Dabartiniai pėsčiųjų srautai nuo Senamiesčio Neries paupiu aukštyn baigiasi ties P. Vileišio tiltu, tad „Kauno doko“ projektas yra puiki galimybė pralaužti ledus traukos taškų plėtrai tolyn nuo miesto centro. Nors žaliosios zonos pakrantėje pirmiausia skirtos verslo centro darbuotojams, jomis galės laisvai naudotis ir miestiečiai.

Greta Trapikienė