Palangos autobusų stotis ir prekybos centras MAXIMA

Apie objektą:

Keliaujančiam žmogui autobusų stotis yra lyg vartai į naują miestą – tai statinys, kuris atvykusį pasitinka ir išlydi, todėl ši vieta kartu tampa ir svarbia miesto įvaizdžio dalimi. Visi nori, kad šis visuomeninis pastatas būtų funkcionalus ir modernus, o ypač to tikimasi iš miestų – kurortų, kuriuose nuolat juda dideli turistų srautai.
Projektuojant naująją Palangos stotį buvo sprendžiamas esminis klausimas susijęs su šio pastato vieta (proj. vad. Vitalijus Falevičius). Istoriškai šis pastatas buvo įsikūręs miesto centre, labai patogioje vietoje pėstiesiems. Tačiau pastovus transporto priemonių sukeliamas triukšmas bei oro tarša sezono metu sukeldavo didelį diskomfortą šioje miesto dalyje gyvenantiems ir besiilsintiems žmonėms. Tad, stoties perkėlimas į naują, šiek tiek atokiau nuo centro esantį sklypą buvo pagrįstas ir logiškas.
Naujasis stoties pastatas pasitinka atvažiuojančius į Palangą senuoju Klaipėdos plentu, kaimynystėje ribojasi su degaline esančia ties Kretingos gatvės ir Klaipėdos pl. sankirta. Dviejuose stačiakampiuose, tampriai tarpusavyje sujungtuose tūriuose suprojektuotos stoties ir prekybos centro patalpos. Kuklioje vieno aukšto stoties erdvėje įrengta laukimo salė, kabinetai administracijai, bilietų kasos ir sanitarinės patalpos. Horizontalia į stoties tūrį įsiremiančia plokštuma – stogu įrėminamas autobusų peronas. Laukiamojoje salėje numatoma jungtis su didžiąją komplekso dalį užimančiu prekybos centru.
Prekybos centro pagrindinis fasadas papuoštas metalo „bangomis“, ypatingai akį traukiančiomis įjungus naktinį apšvietimą. Ties kiekviena „banga“ sutelktas šviesos diodų apšvietimas nuspalvina jas besikeičiančiomis spalvomis. Laukimo peronai, išlaipinimo aikštelė taip pat pajungti į bendrą šviesos žaismą. Kuriamas psichologinis efektas, apšvietimo „pulsavimas“ paprastų formų tūryje tinkamas autobusų stočiai, kuri koduoja savyje nuolatinį judėjimą ir pokyčius.

I. Garnytė- Sapranavičienė