RUPERT meno ir edukacijos centras

Apie objektą:

Tradiciškai naujų pastatų atsiradimas gamtinėje ir kurortinėje aplinkoje sulaukia kontraversiškų vertinimų, o ne retai ir nepamatuoto pasipriešinimo. Tikėtina, kad šis pastatas taps vienu iš brandžiausių ir sėkmingiausių architektūros ir gamtinės aplinkos dermės pavyzdžių, paneigiančių visuomenės nuomonės stereotipus ir išankstinį nusistatymą.
Projektas įgyvendintas miškingos Vaidilutės gatvės vizualinėje ašyje, prie antrojo Valakampių paplūdimio troleibusų žiedo, vietoje čia stovėjusios maisto krautuvės. Anksčiau čia tik vasaros mėnesiais aktyvų mikrokurortinį gyvenimą papildė visus metus veikiantis kultūrinis inkliuzas.
Pasak A. Ambraso, kurortinė aplinka ir meno kūrimo paslaptis buvo pagrindiniai faktoriai inspiravę architektūrinę idėją. Medžio apdaila vizualiai tirpina pastatą pušyne, o vienintelė anga akliname pagrindiniame fasade masina lankytoją tarsi pro rakto skylutę pažvelgti į menininkų pasaulį.
Pastatas santūriai vienu aukštu paniręs į žemę. Apačioje įsikūrusios kompiuterinio meno dirbtuvės, atvertos natūraliai šviesai įgilintu reljefu ir stoglangiais. Pirmajame aukšte suprojektuota universali salė, administracijos patalpos, skaitykla, antrame – reziduojančių menininkų studijos. Aukštai ašiniu principu „sunerti“ ant koridoriaus, formuojančio kiaurinį pastato vidinės struktūros ryšį su aplinka, o kartu tampančio visos tūrinės-erdvinės kompozicijos stuburu.
Meno centro eksterjeras pratęsia vidaus struktūros organizavimo principus. Stambesnes erdves perteikia monumentalesnė cokolinė pastato dalis, o smulkesnę struktūrą – dantytas ir trupantis prasikertančių šlaitinių stogų siluetas, susegmentuojantis pastato tūrį iki humaniško mastelio. Termiškai apdorotomis pušinėmis lentomis su tarpeliais apkalti santūrus ir elegantiški fasadai, dėmesys detalėms, tiek vidaus, tiek išorės stilistiniam vientisumui, paverčia šį objektą visomis prasmėmis išbaigtu ir organiškai su aplinka derančiu architektūros kūriniu.

D. Linartas