„Stiliaus fabrikas“

Apie objektą:

Pats statinio užvadinimas koduoja jo architektūrą: ties brutalizmo riba balansuojantis modernizmas „praūžė“ gaivos šuoru Žvėryne. Ir deramai papildė kelių kitų modernizmo perlų Žvėryne kolekciją.
Architektai D. Nainys ir S. Gricius rinkosi grynų statybos medžiagų kalbėseną, jos nedailino, o papildė veržlia artikuliacija: fasadų prakarpose matomos įžambios langų plokštumos kuria itin dinamišką pastato vaizdą.
Kūrėjai neignoravo konteksto: kaip ir aplinkiniai namai, „Stiliaus fabrikas“ formuoja gatvių perimetrinį užstatymą, yra panašaus aukščio – vos trijų aukštų. Jo „L“ raidės planas sulenktas palei gatvių sankryžos kampą, o sutapdintas stogas neleidžia sumaišyti, kurio periodo yra šis statinys.
Interjeras kurtas (autorė – Jūratė Raguckienė) pasikliaujant autorių noru sukurti estetiką „iš nieko“. Tad čia veik nėra į aksi krentančių akcentų. Užtat virtuoziškai „susidorota“ ir su visa inžinerine įranga: ji ne paslėpta kaip įprasta, o „padėta“ į vietą: pavyzdžiui, grindjuostės, radiatoriai montuoti kiek įmanoma siauresni, dailesnio dizaino, tad jie natūraliai suaugo su namu.
Projekto autoriai ėjo Lietuvoje neįprastu japoniškos architektūros tradicijų keliu: rinkosi ramias, aiškias formas, grynas medžiagas, kurioms leido „kalbėti“ už save: betono paviršiai, metalo blizgesys, vos tonuotas ar skaidrus stiklas suskamba reikiamomis natomis ir suvirpina visą – tiek aplink pastatą, tiek viduje esančią – erdvę.

J. Reklaitė