Utenos miesto sodas

Apie objektą:

Parkas labai svarbus ekonominės, socialinės bei kultūrinės miesto plėtros veiksnys. Projektuojant miesto parką būtina sistemiškai atsižvelgti ne tik į įvairių suinteresuotų grupių poreikius, bet įvertinti ir istorinius, architektūrinius, estetinius, ekologinius bei ekonominius aspektus.
2009m. įgyvendintas Utenos miesto sodo planavimo ir tvarkymo projektas atvėrė nuostabią išskirtinio profesionalumo rankos paliestą viešąją erdvę Krašuonos ir Vyžuonos upelių santakoje. Projektuotojų Regimanto Pilkausko ir Alberto Lamausko įvertinti žmonių srautai ir tinkamai numatyti į sodą patekimai iš svarbių Utenos miesto centro vietų. Jautriai perpintas pėsčiųjų takų tinklas darniai sujungtas per upelius nutiestais dviem tiltais. Vienas jų kilstelėtas nuo žemės 1,5m, kad juo einantys pėstieji iš aukščiau galėtų pasigėreti dviejų upelių santaka bei natūralia pakrančių augmenija. Pėsčiųjų takų tinklas šioje žaliojoje erdvėje veikia dvejopai ir kaip atskirų parke suformuotų zonų atskirtis, ir kaip subtili jungtis.
Pagrindinis įėjimas į miesto sodą akcentuojamas simboliniu dekoratyviu akcentu. Nuo J. Basanavičiaus g., kuri yra 2,5 m aukščiau suformuoto Miesto sodo, žemyn į jį veda platūs, patogūs laiptai su tarpine aikštele, iš kurios galima apžvelgti sodo centrinę dalį. Nuo šių laiptų takai šakojasi po visą sodą, o pagrindinis takas per naująjį tiltą veda į Šaulių namus. Šis takas iškyla it pagrindinė Miesto sodo kompozicijos arterija ir riboženklis, skiriantis kairiojoje Krašuonos pakrantėje suformuotą pievą, numatytą miestiečių šventiniams susibūrimams, nuo erdvės, skirtos vaikų žaidimams. Nuo triukšmingos Basanavičiaus g. sodą saugo senieji ąžuolai bei naujai pasodintų želdinių juosta. Netoli Šaulių namų suformuotos jaukios terasos poilsiui atveria jautrią projektuotojų švelniai paryškintą upelio ir slėnio panoramą.

I. Garnytė-Sapranavičienė