Vandens pramogų parkas ir pirčių kompleksas Druskininkuose

Apie objektą:

Druskininkai – vienas pagrindinių Lietuvos kurortų, tad plėtoti vandens ir poilsio pramogas čia – natūralu. Tam puikiai tiko senosios Druskininkų vandens gydyklos (autoriai R. ir A. Šilinskai), nenaudotos daugiau kaip penkerius metus ir grėsusios virsti urbanistine dykviete pačiame miesto centre.
Architektai miesto užsakymu ėmėsi gana sudėtingos užduoties: ne projektuoti stambų centrą (17 000 kv. m.) iš naujo, bet rekonstruoti sovietiniais laikais statytą originalios architektūros objektą. Kaip komplekso architektūrinę idėją nusakė Kęstutis Kisielius, jiems rūpėjo naujos funkcijos, architektūros, technologijų ir vertingo architektūrinio palikimo darna. Tai – milžiniškas objektas, kurio 30 proc. (senąją dalį) teko rekonstruoti, o apie 70 proc. sukurti naujai.
Originalios konstrukcijos gydyklų kompleksą sudaro trys pasagėlės formos pastato dalys „A“, „B“ ir „C“, sujungtos vestibiuliu „D“; vandens bokštas „E“, energijos blokas „F“. Žinoma, reikėjo sutvarkyti ir visą komplekso teritoriją. Dabar komplekse vienu metu gali pramogauti 1 500 lankytojų, čia yra 7 baseinai, 10 perlinių vonių, 21 pirtis, SPA centras, 6 vandens kalneliai, vaikų atrakcionai, o vandens plotas siekia apie 2 000 kv. m. Kurortinę nuotaiką palaiko dirbtinis pliažas, kavinė, 4 barai, pramogų scena. Kompleksą papildo ir komercinės prekybinės patalpos, biurai.
Druskininkų vandens pramogų parkas su pirčių kompleksu yra europinio lygio projektas, pasižymintis prabanga ir architektūriniu skoniu. Jis unikalus tuo, kad panašaus analogo niekur pasaulyje nėra (kiti Lietuvoje, Latvijoje esantys vandens pramogų parkai, pavyzdžiui, Vilniaus ar Jūrmalos vandens parkai, yra sukurti remiantis šveicarų praktika).
Nors kompleksas pastatytas prie Nemuno, beveik Druskininkų senamiestyje, jis atitinka architektūrinį kontekstą, svarbiausia, kiek įmanoma, buvo išsaugotas įdomus sovietinio periodo kurortinės architektūros objektas. Architektų kolektyvo kūrybos sėkmę pripažino ir kolegos – jie pelnė architekto Algimanto Zavišos paramos ir labdaros fondo įsteigtą prizą už geriausią 2006 metų rekreacinės architektūros kūrinį.

A. Štelbienė