Vilniaus banko Šiaulių filialas

Apie objektą:

Pasak architektų, „Vilniaus banko” (dab. SEB bankas) įvaizdžio idėja – tai demokratiška atmosfera: čia piniginės operacijos – greitos ir skaidrios, o su klientais bendraujama paprastai, atvirai. Vadovaujantis šiais principais ir buvo suprojektuotas paprasto plano, aiškių formų, bet įdomių erdvių pastatas.

Pastatas stovi prie istoriškai susiformavusios miesto turgaus aikštės, kuri ilgainiui virto reprezentacine miesto aikšte. Po antrojo pasaulinio karo susiklostęs užstatymas buvo beveik 100 procentų sugriautas, išliko tik renesansinė bažnyčia. Sovietiniais laikais aikštės užstatymas buvo iš dalies atstatytas, tačiau ne visai tiksliai, dėl ko aikštės erdvė tapo amorfiška ir sunkiai suvokiama. Šio statinio iškilimas aiškiai užbrėžė vieno aikštės kampo ribas, baigė formuoti šalia esančio kvartalo perimetrinį užstatymą.

Siekis grįžti prie istorinio miesto centrinės aikštės prieigų urbanistinio audinio ir lėmė aiškų, gatvės bei aikštės perimetrą formuojančio pastato tūrį. Kita vertus, architektai vengė bukai aklinų fasado sienų plokštumų, kūrė įdomesnį pastato vidaus erdvių santykį su aplinkinėmis gatvės, aikštės ir kiemo erdvėmis. Tad banko statinio bendro naudojimo erdvės kiek galima atviriau eksponuojamos ir integruojamos į aplinkines erdves, o privačios pastato erdvės yra santykinai izoliuotos nuo išorės. Rafinuota erdvių žaismė kuriama iš aklinų betoninių sienų plokštumų, dengtų keramikos plytelėmis, ir tonuoto stiklo (su aliuminio konstrukcijomis) plokštumų, kurių vizualią dinamiką didina horizontalus skaidymas; panaudotas – kur reikėjo erdvių persiliejimo – ir skaidrus stiklas. Taip vidaus pastato struktūra, tiksliau, jos vidinės funkcinės erdvės harmoningai pereina į išorę. Tačiau pastatas neištirpsta erdvėje, nes monolitinių sienų fragmentai aiškiai brėžia užstatymo liniją.

Pastatą sudaro du korpusai, kurių susijungimo kampe yra pagrindinis įėjimas su holu- atriumu bei laiptų ir lifto vertikale. Objekto dalis, esanti prie judrios gatvės, yra dinamiškesnės išraiškos. Čia, pirmame aukšte, įrengta individualių klientų aptarnavimo salė ir visą parą veikianti kasos zona, antrame aukšte – verslo klientų salė ir posėdžių salė, trečiame – vadovaujančių darbuotojų kabinetai ir kompiuterinis skaičiavimo skyrius. Kitas korpusas atgręžtas į aikštę ir atitinkamai turi solidesnę išraišką, jo pirmame aukšte yra grynųjų pinigų skyrius ir kasos, antrame aukšte – buhalterinis skyrius, trečiame aukšte įsikūrė direktoratas. Pastato rūsyje yra parkingas, saugyklos su inkasacija, pagrindinis archyvas.

Architektai D. Jakubauskas, A. Vernys, R. Regesas ir Š. Sabaliauskas sukūrė įtaigų, reprezentatyvų pastatą, išvengdami nereikalingų detalių. Jų kūrinyje įkūnytas pamatinis architektūros principas: funkcija neatsiejama nuo statinio išorės, o vidaus erdvės harmoningai jungiamos su aplinkinėmis erdvėmis. Tai gimdo tikrai brandų ir kontekstualų objektą.

A. Štelbienė