18 butų poilsiavietė Palangoje

Apie objektą:

Dviejų aukštų su mansarda poilsinis namas, įsiterpęs tarp pušų Birutės gatvėje, neužteršė Palangos kurorto jaunatviška agresija, o priešingai – prisodrino pajūrio pušyną etnografinį charakterį išlaikančiais pastatais. Audimo šaudykles plane primenančių korpusų architektūros įkvėpimo šaltinis, pasak D. Rakausko, buvo Rytų Prūsijos bažnytėlės. “Man patiko kiek neįprasta jų apsidos šešiakampio plano ir tūrio forma”, – sakė jis. Į ją architektas ir “įvilko” gyvenamosios paskirties pastatą, kurio du korpusai sujungti laiptinės “dėže”.
Jos asketišką charakterį kuria taupios architektūrinės priemonės: originalią tūrio formą, jos vientisumą pabrėžia monochrominė melsvai pilka fasadų apdaila, jaukiai sumirganti skirtingo atspalvio dailylentėmis, ir originaliai komponuojamos langų angos. Jos (2,5 metro) plačiai iškirstos visuose fasaduose, taip pat ir penktajame – stogo šlaituose. Aukštą stogą dar labiau vizualiai paaukština link kraigo smailėjantys stoglangiai, šoniniuose fasaduose sudarydami smailų kampą.
Poilsio namuose įrengti erdvūs, nuo 60 iki 90 kv. m. ploto, apartamentai. privačios zonos apdairiai atitrauktos nuo langų, leidžiant vidų plačiai atverti pušynui. Ypač aktyviai išlakūs medžiai vidaus gyvenime juntami mansardiniuose aukštuose – „žmogus net gulėdamas lovoje, gali pasijusti besąs miške“, – teigia architektas.
Šis D. Rakausko kūrinys papildė Palangos urbanistinį audinį kultūringu ir įdomiu statiniu, kartu pratęsdamas aukšto lygio pajūrio kurortinės architektūros tradiciją.

A. Štelbienė