Administracinis pastatas ir daugiabutis gyvenamasis namas

Apie objektą:

Ukmergės gatvė, kurioje pastatytas naujas kompleksas „Kamanė“, tai vienas iš pagrindinių įvažiavimų į Vilniaus miestą, jungiantis Lietuvos ir Latvijos sostines. Palei ją formuojasi nauja komercinių ir administracinių pastatų juosta nuo miesto centro iki pat įvažiavimo į Vilnių. Pagal naujai parengtą Vilniaus bendrąjį planą, norima decentralizuoti miesto urbanistinę struktūrą, sukuriant naujus polifunkcinius centrus miesto periferijose. Šis pastatas suprojektuotas kaip komercinis, administracinis bei gyvenamasis kompleksas, kuris struktūriškai sudaro vieną urbanistinį elementą. Arčiau judrios Ukmergės gatvės įkurdintas biurų su komercinėmis patalpomis pastatas tampa garso ir vaizdo priedanga statmenai gatvei stovinčiam dešimties aukštų daugiabučiui. Abu korpusai užkelti ant kelių aukštų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir pirmo aukšto su komercinėmis patalpomis – it ant stilobato.
Kurdami objekto įvaizdį, projekto autoriai pasitelkė… kamanę: „Norėjome atrasti paralelių su kamanių lizdu – vieta, kurioje nuostabu gyventi ir dirbti, kurioje formuojasi tvirti bendruomeniniai saitai.“ Iš čia ir komplekso pavadinimas – „Kamanė“. Ją simbolizuoja ne tik pastato struktūra, bet ir apdaila: pilki daugiabučio fasadai it pašiaušti balkonų kubelių, išmarginti geltonais intarpais. Biurų korpusas solidesnės išvaizdos: stiklo siena, vertikaliai liniuojama langų rėmų. Bet ir čia galima išvysti signalinę geltoną: ja nudažyta pirmo aukšto inžinerinių komunikacijų siena, iškylanti tik viršutiniame aukšte įrengtoje terasoje, kuri ir vėl tęsia kūrėjų užduotą kamanės temą.
Daugiabutyje dominuoja nedideli, kelių kambarių butai, orientuoti į skirtingas pasaulio šalis. Biurų korpuse taip pat palikta galimybė skirstyti patalpas į daug mažų kabinetų. Išskirtinė biurų dalies architektūrinė savybė – vidiniai kiemai, kurių vienas yra uždaras iš keturių pusių – atriumas, lėmęs, kad ir ties korpuso centru esančiuose kabinetuose nestigtų dienos šviesos.
Architektai išmoningai suplanavo skirtingų komplekso paskirčių dalis, tad gyventojai nemaišo biurų darbuotojams ir atvirkščiai. Kiekvienas pastatų gyvena savarankišką pilnavertį gyvenimą, savo dūzgesiu atliepdamas greta esančios magistralinės gatvės garsus.

A. Štelbienė