Pacų rūmų rekonstrukcija

Apie objektą:

Pacų rūmų Didžiojoje gatvėje rekonstrukcija ir pritaikymas viešbučiui – vienas labiausiai intriguojančių pastaruoju metu šalyje vykdytų projektų. Pirmiausia dėl išskirtinės vietos, istorijos ir atradimų gausos, dėl kurių ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies architektūra buvo papildyta nepaprastai įspūdingu interjeru. Naujų tūrių rūmų kieme atkūrimas – vienas geresnių šiuolaikinės architektūros istorinėje aplinkoje variantų. Sugebėta gana jautriai ir konceptualiai pažiūrėti į kelis amžius skaičiuojančią kaimynystę naudojant nepretenzingas, tačiau kartu statybos laikotarpį atspindinčias išraiškos priemones. Stikliniuose paviršiuose atsispindintys istoriniai pastatai – savotiškas naujos architektūros reveransas senajai. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad naujais pastatais atkuriamas buvęs posesijos užstatymas taip pat labai sveikintinas dalykas. Du sujungti korpusai, sudarantys Pacų rūmus, pritaikymo viešbučiui projekto restauratorių praminti mažaisiais ir didžiaisiais rūmais, iš pradžių buvo atskiri, skirtingiems šeimininkams priklausantys pastatai. Restauracijos metu atkastos žemėmis užverstos rūsio patalpos, išsaugoti ir išryškinti gotikiniai mūrai, langų angos gatvės fasaduose, atrasta ir eksponuojama tarnų laiptinės šachta, ten, kur nebuvo lubų dekoro, atidengtos autentiškos medinės perdangos, eksponuojama net 298 kv. m unikali XVI–XX a. sieninė tapyba. Ne veltui restauravimo projekto vadovė Audronė Kaušinienė šiuos rūmus įvertina kaip vienus turtingiausių Vilniuje su išlikusiu autentišku interjero tapybiniu dekoru.

Atsižvelgus į archeologinių tyrimų rezultatus ir pasitelkus šiuolaikines išraiškos formas buvo atkurtas buvęs rūmų kiemo užstatymas. Architektas prisimena, kad tai buvo „iššūkis surasti naujos architektūros meninį sprendimą atstatomiems istoriniams tūriams“. Buvo siekiama, kad nauji pastatai taptų senųjų fonu ir jų neužgožtų. Dviejų aukštų pailgas pastatas su viršutine dalimi, pratęsiančia gretimame sklype stovinčio pastato ugniasienę, išsiskiria aliuminio ir istorinę architektūrą atspindinčio stiklo fasadu, dengtu vertikaliomis keraminėmis žaliuzėmis, prislopinančiomis šiuolaikišką naujų tūrių įspūdį. Pirmo aukšto žaliuzėse išryškėja arkados motyvas – itališko tipo galerija, kuria valdant Pacams buvo sujungti du pagrindinių rūmų korpusai. Tarp šio pastato ir rūmų įsispraudęs trijų aukštų su pastoge tūris taip pat yra naujas. Iškilęs vietoj čia buvusio nevertingo pastato jis išsiskiria žalia spalva.

Iš viso viešbutyje įrengti 94 kambariai, iš jų 10 apartamentų, svečius ir miestiečius apsilankyti kviečia buvusiose arklidėse įsikūręs aukštos klasės restoranas, taip pat keturios konferencijų salės, SPA ir sporto erdvė.

Pagal palėpėje atrastus buvusių stogo konstrukcijų lizdus atkurtas barokinis stogų vaizdas,  taip buvo sugrąžintas XVIII a. rūmų siluetas, stogo detalės, tūriniai stoglangiai atkurti pagal seniausius detalius rūmų brėžinius, datuojamus 1832 m. Pirmajame pagrindinio rūmų fasado aukšte atidengti gotikinio mūro fragmentai, viršutiniuose aukštuose išlaikytas vientisas klasicistinio stiliaus rūbas, kurį kompleksas įgavo po XVIII a. pab. rekonstrukcijos.

G. Trapikienė