Gėlių salonas

Apie objektą:

Aplink centrinę Prienų aikštę – kaip ir pridera – sutelkti pagrindiniai pastatai: savivaldybė, kultūros centras, kino teatras ir kiti. Vietoj greta jų stovėjusio viešojo tualeto sukurtas gėlių salonas nėra ypatingas savo paskirtimi ar dydžiu, todėl architektui svarbu buvo, kad objektas prilygtų solidiems kaimynams savo aukšta architektūrine kultūra.
Itin glaudų idėjinė ryšį K. Indriūnas audė tarp gėli salono ir užnugaryje stūksančios Kristaus Apsireiškimo bažnyčios: „Minimalistinės gėlių salono pastato formos ir spalvos, kontrastuodamos su bažnyčios plastiškomis, puošniomis linijomis bei šilta geltona spalva, išryškina senąjį sakralinį pastatą.“
Minimalistine švara spinduliuojantis kuklus statinys artimas japoniškos architektūros tradicijai: derinamas minimalus plotas su maksimalia nauda. Skaisčiai baltame dviaukščiame tūryje su žemesniu stačiakampės prizmės priestatu matyti juodos langų ir durų angos.
Baltumas ir minimalizmas persisunkę ir į pastato vidų. Pasak architekto, pagrindinė salono interjero visuma suformuota derinant baltą sienų lygumą su tamsios skardos elementų grubumu bei faneros baldų jaukumu. Baltas sienas papildo paties K. Indriūno projektuotos tamsaus metalo detalės ir šviesaus klijuoto medžio baldai (antrame aukšte įrengta kavinukė lankytojams) – ramią aplinką įaudrina tik gėlių margumas. Jis pats kūrė ir šviestuvą, fotografijų ciklą, puošiantį kavinės sieną.
Tykus pastatas pagarbiai nusilenkė urbanistinei miestelio aplinkai ir buvo mielai priimtas į kaimyninių pastatų draugiją.

A. Štelbienė