Kaimo turizmo sodyba

Apie objektą:

Projektuojant pušyne, norisi, kad invazija pridarytų kuo mažiau žalos. Juolab, kad netoliese Šventosios upė tyliai gena savo vandenis. Pasigėrėjimo verta aplinka yra ir pagrindinis architekto galvos skausmas, kai į ją tenka įterpti nemenkus pastatus.
Pokylių salė su dvylika miegamųjų, erdvia virtuve bei kitais patogumais – ne ta paskirtis, kurią būtų galima sutalpinti 60 kvadratinių metrų ploto namuką. Kita vertus, garsų, vaizdų turtinga aplinka – dovana kūrėjui, nes tarsi įduodamas į rankas pagrindinis meninis instrumentas; telieka deramai juo naudotis.
K.Indriūnui tai pavyko – jis suprojektavo lakoniškos architektūros pastatus, kurie tarsi ištirpsta gamtoje. Mat masyvių tūrių fasadai apdailinti it kariūnai mūšio lauke. Tik atkartojamas ne žemės kupstų piešinys, o išlakūs pušų kamienai. Prodaine sukaltos dailylentės išmargintos girios spalvomis: jos sumirga rusvai pilkšvais tonais, vizualiai suliedamos namą su medžiais. Architektas nesustojo ir dar labiau užmaskavo statinius – jų balkonus parėmė kolonas atstojančiais nudievintais ir pilkšva spalva nudažytais rąstais- kamienais.
Racionaliai išdėliota funkcija (ramybės zona – miegamieji kambariai – užkelta į viršų, antrą aukštą), taikliai parinktos medžiagos (medienos čia apstu) liudija: architektas pasirinko harmonijos kelią, kuris kartu buvo ir sėkmės kelias. Nieko per daug, nieko per mažai – čia pademonstruotas saikas, žavintis lankytojus ir kolegas.

A. Štelbienė