KTU Mokslo, studijų ir verslo centras „Santakos slėnis“

Apie objektą:

W. J. Neutelings’as, architektūrinio biuro Neutelings Riedijk Architecten (Nyderlandai) vadovas, paskaitoje „Ornamentas ir tapatybė viešojoje erdvėje“ teigė, kad ornamentas (šiais laikais tai – dekoratyvus fasadas) gali padėti kurti tapatybę tiek nutiesiant tiltą į istoriją, tiek kuriant naują tapatybę.
Vienas ryškesnių šio tipo statinių pavyzdžių Lietuvoje – G. Janulytės-Bernotienės, R. Lydytės su kolegomis Kaune suprojektuotas Mokslo, studijų ir verslo slėnis su uždara automobilių saugykla ir požeminiu medžiagų sandėliu. Nors architektės teigė, kad ieškojo paprastų ir kartu įsimintinų architektūros sprendimų, jos sukūrė tikrai išskirtinį objektą, kuris netruko tapti vietos ženklu – KTU Mokslo, studijų ir verslo centras „Santakos slėnis“ (aliuzija į Silicio slėnį) būstinę. Pasak jų, „antrinis baltojo namo fasadas iš rombinio stiklo lakštų – tai tikras iššūkis architektūrine, konstruktyvine ir statybine prasme.“
Autorės tiesė tiltą link istorijos – jas įkvėpė KTU studentų miestelio modernizmas, tiksliau, sovietmečiu statytų pastatų architektūros baltos ir juodos spalvų dermė. Ši spalvinė dichotomija atitiko ir naujo statinio paskirties dualumą: šviesi, skaidri dalis atiteko mokslo paskirčiai, o tamsioji dalis simbolizuoja stabilų verslo pasaulį.
Baltojo tūrio su struktūrinių įstiklinimu jėgą įtaigą stiprina didžiulė 20 metrų gembė, po kuria suformuota viešoji reprezentacinė komplekso erdvė. „Veidrodiniai gembės ir sienų paviršiai sustiprina efemeriškumo jausmą, panaikina ribą tarp lauko ir vidaus erdvių,“ – teigia G. Janulytė-Bernotienė.
Tačiau bendras komplekso įvaizdis išlieka vieningas. Tai – griežta taisyklinga struktūruota, tvirtai stovinti ant žemės. Šį įspūdį sustiprinta monumentali verslo dalis, apdailinta juodomis grafinio betono plokštėmis, surinktomis pagal architektų sukurtą piešinį.
Žinoma, viduje vyrauja šviesios, lengvai transformuojamos, daugiafunkcinės erdvės. Ypač skulptūriškai išrodo verslo centro korpuso bendros erdvės, suformuotos iš drąsiai ir gausiai eksponuojamo betono. Dinamikos šioms erdvės suteikia ir zigzaguojantys šviestuvai bei punktyru nužymėtos langų angos.
Galima sakyti, kad „Santakos slėnis“ reprezentuoja naujos kartos mokslo ir technologijų tapatybę, kartu tęsia universitetinio miestelio stiprios architektūros tradiciją.

A. Štelbienė