„Kultūros fabrikas“ Klaipėdoje

Apie objektą:

„Kultūros fabrikas“ – išplėtotas pramonės paveldo konversijos projektas, įsikūręs pačiame Klaipėdos senamiesčio centre, šalia istorinio Jono kalnelio ir Danės upės. Kaip teigia šio projekto autoriai – architektų grupė „Pilis“, šiuo objektu buvo siekiama sukurti mieste išskirtinę zoną, kuri būdama išoriškai ryški, funkcine prasme maksimaliai įvairi ir kartu stilistiškai vieninga, šiandieną galėtų tapti tokia pat strategine miesto vieta kaip ir gynybiniai įtvirtinimai XVIII amžiuje. Istorinės aplinkybės, kažkada vertusios čia gyvenusius žmones atsiskirti ir gintis nuo išorės pavojų tam, kad išliktų, šiandieną suteikia galimybę miestui atsiverti, tapti išskirtiniu, kas gyvybiškai reikalinga norint atkreipti dėmesį į save.
Senasis 1917 m. statytas tabako ir cigarečių fabriko pastatas nėra kultūros paveldo objektas, tačiau jis stovi saugomoje teritorijoje, Klaipėdos senamiestyje, todėl konversija buvo apribota aukščio ir apimčių reikalavimais. „Kultūros fabrikas“ išdėstytas senajame penkiaaukščiame tūryje ir naujajame dviejų aukštų priestate. Jų jungtyje suformuotas erdvus, ažūriškas dviejų aukštų vestibiulis, lakoniškai akcentuotas stogo terasa. Pirmame senojo fabriko aukšte suprojektuota kavinė su terasa. Antrame ir trečiame aukštuose suplanuotos kūrybinės studijos ir biurai; ketvirtame – bendro naudojimo studija; penktame – repeticijų ir kamerinių renginių salė. Rūsyje įrengtos patalpos skirtos parodoms, nereikalaujančioms natūralaus apšvietimo bei techninės ir sandėliavimo patalpos, drabužinė. Naujasis tūris skirtas kino, konferencijų bei scenos menų salėms.
Pastato išorė – santūri, šiuolaikiška, deranti prie Klaipėdos senamiesčio konteksto. Interjero pramoninį stilių, kurį kūrė Dina Timonina ir Gerda Antanaitytė, apsprendė senoji pastato funkcija. Minimali ir kartu funkcionali apdaila, išryškina senus pastato elementus, konstrukcijas ir mūrą, taip fabrikas išlieka fabriku. Aplinką kūrusios Rusnė Šilerytė ir Vaida Petkutė-Jatkauskaitė taip pat sekė autorių idėjos sumanymu: čia apstu industrinei stilistikai artimų elementų.
Galima tik sutikti su projektuotojų šiame darbe atskleistomis mintimis: pats senojo statinio išsaugojimo, teritorijos vientisumo ir tikslaus pritaikymo šiandieninėms Klaipėdos reikmėms faktas tampa galingu signalu, liudijančiu apie šio miesto brandą, jo intelektualinį ir kūrybinį potencialą, leidžiantį generuoti ir sėkmingai įgyvendinti naujas idėjas miesto ir jo gyventojų labui.

I. Garnytė- Sapranavičienė