M. K. Čiurlionio dailės galerijos ir muziejaus rekonstrukcija su nauja biblioteka

Apie objektą:

M. K. Čiurlionio galerijos rekonstravimo projekto tikslas buvo išlaikyti visas F. Vito 1960 m. suprojektuoto pastato vertes: lakoniškumą, aiškumą ir funkcionalumą. Įtampą, tragizmą, foną M. K. Čiurlionio kūrybai sudaro formos ir spalvos minimalizmas: šviesa ir tamsa, juoda ir balta bei natūralios medžiagos: akmuo, medis, stiklas. Naujos medžiagos, naujos technologijos (apšvietimo, ventiliacijos bei kondicionavimo) suteikė galimybę kokybiškai išspręsti muzikalios ir trapios M. K. Čiurlionio darbų ekspozicijos reikalavimus. Atnaujintos ne tik parodų salės, bet ir sukurta koncertams tinkanti muzikos salė. Beveik po visu namu iškastas rūsys papildė statinį naujomis ekspozicijomis, fondų bei edukacinėmis patalpomis.

Po galerijos vykusio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rekonstravimo ir naujos bibliotekos projekto tikslas buvo išsaugoti santūriai modernią Vl. Dubeneckio tarpukario architektūrą ir stilistiškai suvienyti muziejų bei M. K. Čiurlionio galeriją. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fasadams, stogui buvo grąžintos prarastos spalvos ir kokybė. Modernios apšvietimo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos jame nuo šiol garantuoja sąlygas meno kūriniams saugoti. Ženkliai atnaujinti ir senojo muziejaus pastato vidiniai kiemeliai: vienas jų, uždengtas stiklo stogu, pritaikytas ne tik ekspozicijoms, bet ir kultūriniams renginiams, kitame suprojektuotas liftas, svarbus ne tik judėjimui po muziejų, bet ir apžvalgai. Kuklus, dalinai požeminis naujojo bibliotekos pastato tūris subtiliai integruotas į muziejų ir greta jo plytinčios Vienybės aikštės erdvę. Naudojamos natūralios medžiagos: betonas, plienas, medis, stiklas. Bibliotekoje įsikūrė skaitykla, fondai ir ekspozicijos.

Atšviežintas ir papildytas iškilaus Lietuvos menininko muziejaus ir galerijos su biblioteka kompleksas atskleidžia architektų gebėjimą puikiai valdyti formą bei atidžiai parinkti detales.

J. Reklaitė