Verslo centras „Green Hall 2“

Apie objektą:

Lietuvoje jau tampa įprasta į pagalbą pasitelkti užsienio architektų komandas. Kartu su lietuvių architektų grupe „Archinova” „Green Hall 2“ verslo centrą kūrė ir danų architektų kompanija „ARROW Architects”. Tik pradėję darbus architektai susidūrė su nemažai iššūkių, ilgainiui lėmusių ir pačią architektūrinę pastato išraišką. Vienas jų – tai galiojantys detaliojo plano reglamentai, pagal kuriuos skirtingose sklypo dalyse buvo numatytas skirtingas aukštingumas. Teko spręsti ir pastato vietos sklype klausimą tiek nenusižengiant detaliojo plano reikalavimams, tiek siekiant, kad nebūtų sustabdytas veikiančio „Green Hall 1“ darbas, o ypač jo požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Architektai taip pat stengėsi atspindėti šiuolaikinės architektūros tendencijas bei pademonstruoti technologines galimybes.

„Green Hall 2“ – tai netaisyklingos ištemptą S raidę primenančios formos pastatas. Vadovaujantis detaliojo plano reglamentais, vakarinėje, į senąjį Žvėryną atgręžtoje dalyje jis žemesnis ir siauresnis. Judant upės link pastatas aukštėja ir platėja – centrinėje, plačiausioje, jo dalyje suformuotas atriumas, atvira vidaus erdvė, įrengti pagrindiniai įėjimai. Vėliau, rytinėje, arčiausiai „Green Hall 1“ esančioje dalyje pastatas vėl susiaurėja. Tiek planinė, tiek tūrinė pastato išraiška tarsi atkartoja šalia tekančios upės vingį. Toks sprendimas daugiau kaip 8000 m² ploto pastatui pasirinktas neatsitiktinai. Tokį didelį pastato tūrį reikėjo vizualiai sumažinti, dalinai dematerializuoti. Ir kadangi detaliojo plano reikalavimas buvo, kad link Žvėryno būtų tam tikras aukštingumas, tūris nuosekliai kyla link bokšto ir daro tokios ištemptos S raidės formą, kurios, žiūrint iš bet kurios pusės, nesimato. Pastatas pats save iš dalies dengia.

Pietiniam ir šiauriniam pastato fasadams panaudota dvigubo fasado stiklo sistema. Taip užtikrinami akustiniai šiuolaikiniams biurų pastatams keliami reikalavimai, taip pat išlaikoma viduje cirkuliuojanti šiluma siekiant taupyti energiją. Sumontuotos žaliuzės leidžia automatiškai reguliuoti saulės bei šilumos patekimą į patalpas. Nuo saulės apsaugo ir pasvirę piliastrai, kartu dar labiau pabrėžiantys dinamišką pastato charakterį.

Žvelgiant nuo Žvėryno pusės, žemesnysis fasadas organiškai pereina į stogą. Rytinis, į miestą atgręžtas fasadas šiek tiek palinkęs į priekį, dengtas veidrodinėmis plokštėmis. Viena vertus, tai suteikia galimybę pastato viduje esantiems žmonėms grožėtis atsiveriančiomis miesto bei senamiesčio panoramomis, kita vertus, veidrodinė plokštuma atspindi upę, ir ypač vėjuotomis dienomis, upei banguojant, virpa ir visas fasadas. Siekdami sustiprinti šį įspūdį iš artimųjų perspektyvų, architektai po pasvirusia fasado plokštuma suprojektavo nedidelį vandens baseiną.
Išskirtinis ir pastato bendrųjų erdvių interjeras. Dominuoja balta spalva, natūralios medžiagos – akmuo, medis. Pagrindinė pastato erdvė – tris aukštus užimantis atriumas. Jame suprojektuoti įvairiomis kryptimis erdvėje pasukti laiptai bei balkonai, pabrėžiantys dinamišką pastato įvaizdį, o baldai bei kiti interjero elementai sukurti taip, kad primintų plastišką pastato eksterjerą.

Savo architektūrine išraiška tai neabejotinai vienas labiausiai išsiskiriančių pastatų Vilniuje per pastaruosius keletą metų. Kartu tai ir nauja ypač aukštus kokybės standartus atitinkanti darbo erdvė. Belieka tikėtis, kad žalioji erdvė aplink pastatą taps dar vienu miesto gyventojų traukos centru.

Greta Trapikienė