Vila „X“

Apie objektą:

Pajūrio pušyne iškilusios, tiksliau – įsiterpusios, vilos „X“ architektūrinė koncepcija sąlygota ir padiktuota konteksto. Pastatas laviruoja tarp medžių, savo forma prisitaikydamas, išsaugodamas pirminį miško būvį. Pagrindinių architektūrinių inspiracijų provaizdis – simbolinė vinguriuojančio žalčio figūra.
Ištęstas, laužytas stiklo tūris, regis, vos liečiasi su žeme. Vizualiai provaizdis įkūnijamas antrąjį aukštą juosiančia išorine laikančia klijuoto medžio konstrukcija. Masyvus ažūras, kilstelėtas virš žemės, lengvai rangosi tarp pušų kamienų, apibrėždamas ramų gyvenimą miške. Toliau kartojamas žalčio motyvas. Konstrukcijos struktūriniai elementai įkvėpti žalčio odos rašto, kopų ir takų aptvėrimo pynės.
Pagal miško diktuojamas taisykles planuojamos ir vidaus funkcinių erdvių zonos. Patalpos dėliojamos „gaudant“ tarp pušų prasiskverbiančius šviesos ruožus. Pasak autorių, pilnai išnaudojami „šviesos suformuoti erdviniai kąsniai“. Didžiausioje šviesoje projektuojama svetainė, poilsio kambarys; mažiau apšviestose zonose – miegamieji. Tamsiausiose vietose atsiranda pagalbinės patalpos. Mišką dar labiau priartina ant stogo įrengta žalia terasa, o medžiai tampa pastato dalimi.
Kurorte stovinti vila „X“ – modernus, simbolinių prasmių persmelktas, aukštos kokybės architektūros kūrinys, kalbantis dar ir tradicinės medinės architektūros ornamentikos archetipais.

G. Mikalauskaitė